Šių metų liepos 31 dieną buvo išleistas įsakymas dėl   bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių punktų pakeitimų, kuris įsigaliojo nuo lapkričio 1 dienos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. 

Daugelis pakeistų punktų buvo redakcinio pobūdžio, dėl kurių gaisrinės saugos instrukcijų įmonėje keistis neprivaloma. Gaisrinės saugos instrukcijos įmonėje turi būti parengtos ne anksčiau nei 2010 metų rugsėjo 1 d. Jei įmonė yra gamybinė ir būta punktų, kurie yra svarbūs ir keistini nuo 2013 lapkričio 1d. , tuomet gaisrinės saugos instrukcijas reikia rengti, atsižvelgiant į naujai pakeistus bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių punktus. Gaisrinės saugos instrukcijos įmonėje reikalingos – įvadinė (bendra) bei turimoms patalpoms (gamybos, garažo, sandėlio, katilinės, laboratorijos ir pan.).

Vienas iš pagrindinių pasikeitimų nuo lapkričio 1 d., jog veiksmų kilus gaisrui plano nebereikia derinti su Valstybine Priešgaisrine Gelbėjimo Tarnyba. Naujasis punktas skamba taip: “Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje dirba arba nuolat būna daugiau kaip šimtas žmonių, turi būti parengtas valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas (toliau – planas). Planą tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.“

Todėl pasikeitus bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių punktams, kiekvienas įmonės vadovas ar atsakingas už gaisrinę saugą įmonėje turi atsižvelgti į pasikeitimus pagal savo įmonės veiklą ir specifiką ir nuspręsti, ar gaisrinės saugos dokumentus reikia koreguoti, ar palikti tokius, kokie buvo nustatyti iki šiol.

 

>2013 metų spalio 23 dieną įvyko 18-oji UAB „Sabelija“ organizuojama konferencija „Darbų sauga 2013“, kurioje dalyvavo per 120 visos Lietuvos įmonių vadovų bei darbų saugos ir sveikatos specialistų. Džiugu, kad kas metai ši konferencija sulaukia vis didesnio dėmesio – vis daugiau įmonių vadovų ir darbų saugos specialistų sprendžia aktualias darbų saugos problemas savo įmonėse, analizuoja ir ieško sprendimų, kaip pagerinti esamą situaciją.

Renginį įvadiniu žodžiu pradėjo konsultacinės įmonės generalinis direktorius Tadas Šatkauskas, pasveikindamas dalyvius ir pristatydamas septintąjį Gyvybės išsaugojimo darbe amuletą, dedikuotą darbų saugos vadybai (apie amuletą daugiau galite sužinoti svetainėje http://www.sermuksnis.lt/ ). T. Šatkauskas minėjo, kad „Darbuotojų sauga darbe ir sveikata - būtent tokia sritis, kurią apleidus pasekmės būna itin liūdnos, dažnai ir nepataisomos. Mūsų konferencija suteikia įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims už darbų saugą galimybę prisiminti, jog ši sritis tūri būti prižiūrima nuolat“.

Konferencijos pradžioje pasveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas. „Žiniasklaida, kaip žinome, gana dažnai skelbia apie nelaimingus atsitikimus, bėdas, paskirtas baudas. Savo ruožtu nepelnytai mažai kalbama apie įmones ir organizacijas, kuriose nuoširdžiai bei nuosekliai rūpinamasi darbų sauga, darbuotojų sveikata, geromis sąlygomis, tinkama aplinka“, – kalbėjo V. Gedvilas. Pasak Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo, dažniausiai nelaimingus atsitikimus darbe, kaip žinia, lemia netinkamas darbo organizavimas, darbuotojų mokymas, instruktavimas bei kvalifikacijos kėlimas, todėl į šias sritis reikėtų žvelgti plačiau, naujoviškiau ir atsakingiau. Vydo Gedvilo nuomone, elementarių saugos taisyklių aiškinimas galėtų būti įtraukiamas į bendrojo lavinimo mokyklų programas, tam didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir profesinio mokymo sistemoje.

Po sveikinamųjų žodžių, pirmąjį pranešimą skaitė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika, didelį dėmesį skirdamas darbuotojų mokymui ir instruktavimui, žmogaus gyvybės išsaugojimui. „Dažnai 2-3 minučių instruktavimas darbo vietoje išsaugo žmogaus gyvybę“,- filosofiškai kalbėjo A. Lupeika. Taip pat jis pasakojo, kad  „dažnas įmonės vadovas ar specialistas į klausimą „kam aš rūpinuosi darbų sauga?“ atsako: „nes to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai“ arba „nes to reikalauja Valstybinė Darbo Inspekcija“. „O kada pradėsime bijoti savo darbuotojo? Kada tvarkysimės tam, kad neįvyktų nelaimė darbe? Įmonėje turi būti sąmoninga atsakomybė už žmogaus sveikatą ir gyvybę“.

UAB „Sabelija“ kasmetinės konferencijos „Darbų sauga“ dalyvius šiais metais džiugino įvairiapusiški, inovatyvūs ir neabejingi žmogaus gyvybei lektoriai. Štai VŠĮ Technikos priežiūros tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Mikalauskas atkreipė dėmesį į potencialiai pavojingus įrenginius ir jų keliamą riziką. Pristatymas buvo ne tik teorinis, bet ir praktinis: pranešėjas parodė vaizdinę medžiagą apie tai, kokie nelaimingi atsitikimai gali įvykti, kuomet nėra tinkamai prižiūrimi potencialiai pavojingi įrenginiai, tarp kurių esą tokių, kurie naudojami ir kasdieniame mūsų gyvenime.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnas Albertas Andrijauskas pranešė, kiek statistiškai kyla gaisrų buityje ir kiek įmonėse. Jis akcentavo tai, kaip išvengti kylančių gaisrų, kaip yra svarbu apmokyti ne tik įmonės vadovą ar specialistą, bet ir pačius darbuotojus. „Jei darbuotojai yra apmokomi gaisrinės saugos klausimais kartą per tris metus, kaip to reikalauja  įstatymas, tokiose įmonėse gaisrai kyla rečiau. Todėl tai pavyzdys, kad mokymas ir instruktavimas įmonės darbuotojų gaisrinės saugos klausimais yra itin aktualus ir naudingas“, - sakė A. Andrijauskas.

Baigus kalbėti apie gaisrinę saugą, buvo pereita prie darbo teisės aktualijų. Vilniaus 3-osios Darbo ginčų komisijos pirmininko Albert Oleškevič pranešimas apie darbo ginčo klausimus sulaukė didelio konferencijos dalyvių dėmesio, nes lektorius analizavo ir pateikė itin praktiškų patarimų, kaip spręsti iškilusius ginčus teisiniu aspektu tarp darbdavių ir darbuotojų .

Patirtimi apie įdomią ir netradicišką darbų saugos kultūrą savo įmonės viduje dalijosi UAB „Philip Moris Lietuva“ darbų saugos inžinieriai Daira Fabijonavičienė ir Rimantas Samoškis. Darbų saugos specialistai pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip nuolatos gerina darbų saugos būklę įmonėje.
Paskutinį pranešimą  pristatė UAB „Sabelijos prekyba“ marketingo vadovė Areta Žiogė. Pastaroji pasakojo apie visas asmeninių apsaugos priemonių srities naujienas ir kokybės tendencijas.

Didelio susidomėjimo sulaukė kavos pertraukėlės metu UAB „Sabelija“ suorganizuota „Sprendimų mugė“, kurios metu „Sabelijos“ darbuotojai pristatė galimus darbų saugos sprendimo būdus, metodikas įvairiuose darbų saugos, gaisrinės saugos, darbo teisės, pastatų ūkio valdymo sektoriuose. „Dažnai darbų saugos pažeidimų problema įmonėje iškyla tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Siekiame keisti šį požiūrį ir paskatinti įmonių vadovus darbų sauga bei tinkamomis darbo sąlygomis rūpintis nuolatos, pateikdami jiems sprendimo būdų variantus", - kalbėjo UAB „Sabelija“ generalinis direktorius T. Šatkauskas. Sprendimų mugė jau yra tapusi tradicija konferencijos metu, kuomet kiekvienas dalyvis gali rasti sau sprendimą, kaip susitvarkyti tam tikras darbų saugos sritis.

Konferencijos pabaigoje dalyviai įvertino vykusią konferenciją. Apibendrinus galima pažymėti, kad konferencijos dalyviai teigiamai įvertino konferencijos organizuotumą, konferencijoje analizuojamų problemų aktualumą, svetingumą, skaitomas temas, lektorius, konferencijos tradiciškumą.  

Ugnė Raudytė

Praėjo metai, kai įsigaliojo Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
       Įsakymui pradėjus galioti, daugeliui įmonių kilo daug sąmyšio, kaip elgtis įmonės vadovui: ką keisti instruktavimų tvarkoje, kokius punktus palikti pagal senąją instruktavimų tvarką, kokia bus atsakomybė, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Šiandien, jau susidūrus praktiškai su pasikeitimais, galime pateikti patarimų, kaip elgtis įmonių vadovams, ir kokią tvarką geriausia pasitvirtinti įmonės viduje.
      Šiuo įstatymu reglamentuojama pasirašyti naują instruktavimų tvarką įmonėje. Įstatyme nurodoma, jog įmonė gali pasilikti prie senosios instruktavimo arba gali pasirinkti naująją instruktavimų tvarką, tačiau bet kuriuo atveju tvarką joje privalu raštiškai įforminti. Kaip pasakojo  UAB „Sabelija“ generalinis direktorius Tadas Šatkauskas, anksčiau buvo privaloma visus darbuotojus instruktuoti 1 kartą per 12 mėnesių, o dabar instruktavimų periodiškumą nusistato pati įmonė savo viduje. Pavyzdžiui, biuro darbuotojai gali būti instruktuojami 1 kartą per 24 mėnesius, o dirbantys pavojingus darbus instruktuojami 1 kartą per 12 mėnesių, kaip buvo pagal senąją instruktavimų tvarką.
     „Tačiau darbdaviai nusistatydami instruktavimų periodiškumą savarankiškai turi pasverti visus argumentus už ir prieš. Įstatymas tapo liberalesnis, darbdaviams yra suteikiama daug laisvės nusistatant instruktavimų periodiškumą, įforminimą, saugos ir sveikatos instrukcijų rengimą , tačiau atsakomybė realiai padidėjo – viskas krinta ant darbdavio pečių. “,- pasakojo darbų saugos įmonės generalinis direktorius. Todėl darbdaviai turėtų būti budrūs pasirinkdami instruktavimų periodiškumą, nes įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir nagrinėjant įvykį bus konstatuojamas faktas, jog darbdavys nepakankamai instruktavo darbuotoją ir neužtikrino jam saugių darbo sąlygų kaip numato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Todėl darbdaviai norėdami, jog taip neįvyktų instruktavimų periodiškumo neturėtų nusistatyti dažniau nei kartą per 24 mėnesius, kad, pavyzdžiui, teisme nereikėtų bylinėtis, kodėl darbuotoją instruktavo per retai.
   Šiuo metu visos Lietuvos įmonės pasirengė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų nuostatus. T. Šatkauskas perspėja, jog įmonės vadovai turi atsižvelgti, jog darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų nuostatai būtų parengti pagal kiekvienos įmonės veiklą, specifiką instruktavimų tvarką. Nuostatuose svarbiausia nusimatyti, kurie asmenys instruktuos darbuotojus, kokia bus instruktavimo apimtis, nustatomas instruktavimo periodiškumas, nurodoma instruktavimo įforminimo tvarka.
   Taip pat dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų tvarkoje įmonė turi nusimatyti, kokiu būdu bus įsitikinama, ar darbuotojas suprato, kaip reikia dirbti saugiai, nepakenkti sau ir kitų darbuotojų sveikatai. Šis punktas yra iš naujo įstatymo. Anksčiau reikėjo tikrinti tik pavojingus darbus dirbančiųjų darbuotojų žinias, o dabar privalu tikrinti visų darbuotojų žinias testais ar apklausos būdu -  tai irgi yra darbdavio pasirinkimas.
   „Vieša paslaptis, jog vietoje instruktavimų dažnas darbdavys paprašo darbuotojo tiesiog pasirašyti žurnale, o tikrojo instruktavimo nebelieka. Norint išvengti šio dalyko, darbdaviams pravartu pasirengti bent 10 klausimų testą, kuriame atsispindėtų, ar darbuotojas supranta, kaip saugiai dirbti, nepakenti sau ir kitų darbuotojų sveikatai“,- kalbėjo apie pasikeitimus T. Šatkauskas.
      Testai gali būti iš elementarių klausimų, atspindinčių pagrindinius pavojus darbe. „Dažnai tenka susidurti su darbuotojais, kurie dirba biure ir sako, kad ten pavojų nėra. Tačiau yra buvę atvejų, jog darbuotojas sunkiai susižaloja nukritęs nuo kėdės su ratukais, kai užlipęs ant jos bandė atidaryti langą ar liejo gėles. Norint to išvengti, labai padeda testai, nes darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos dažnas net nepaskaito“,- pasakojo UAB „Sabelija“ generalinis direktorius.
      Įstatyme numatyta, kad „darbuotojas, kuris nesuprato, kaip reikia saugiai dirbti ir nepakenkti savo ir kitų darbuotojų sveikatai, turi būti instruktuotas iš naujo“. Tai taip pat turi būti nurodyta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų tvarkoje. „Darbdavys gali nusimatyti taip: jei darbuotojas atsakė į mažiau nei 50 procentų testo klausimų, jis yra instruktuojamas iš naujo. Dažnai tenka susidurti su atvejais, kuomet, pavyzdžiui, statybininkas dirba 10 metų statybos srityje ir mano, jog dirba saugiai, o kaip yra iš tiesų dažnas vadovas net nežino, todėl testai yra vienas iš papraščiausių būdų tuo įsitikinti“,- sakė T. Šatkauskas.
      Taip pat prieš metus įsigaliojusiame teisės normų akte yra naujas punktas apie tai, kad  „darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. Darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas, šį darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą įformina savo nustatyta tvarka“. Pagal šį punktą privalu nusimatyti, kaip bus instruktuojami laikini darbuotojai iš kitos įmonės. „Geriausia būtų pasirengti laikinai atvykstančiojo darbuotojo iš kitos įmonės saugos ir sveikatos instrukciją, kurioje būtų nusimatyti pagrindiniai saugos ir sveikatos reikalavimai, nurodyta, jog darbuotojai turi būti susipažinę su evakavimo planu ir veiksmais, kurie įmonėje yra numatyti ir privalomi visiems, iškilus pavojui darbo vietoje avarijų, stichinių nelaimių atveju, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonių planais“,- patarė darbų saugos įmonės generalinis direktorius T. Šatkauskas.
        Be to, anksčiau nereikėjo svečių supažindinti su pagrindiniais įmonėje galimais pavojais. „Pavyzdžiui, atvyksta miesto meras apžiūrėti naujos statybvietės. Meras šiuo atveju nėra įmonės darbuotojas, jis yra įmonėje apsilankęs svečias, tuomet geriausia įmonėje pasirengti svečio saugos ir sveikatos instrukciją ar atmintinę, kurioje būtų numatyta, kokias asmenines apsaugos priemones reikia dėvėti šioje vietoje, kas draudžiama. Ant kiekvienos atmintinės svečias pasirašo, o darbdavys šį dokumentą įsisega į darbų saugos dokumentų segtuvą, kad nelaimės atveju turėtų apsidraudimą“,- patarimus dalijo T. Šatkauskas.
        Taigi, naujas įstatymas suteikė darbdaviui daug laisvės, tačiau teisminės praktikos čia dar nėra, todėl darbdaviai turėtų būti atidūs pasirinkimų laisvėje.

 Šių metų spalio 23 d., kaip ir kiekvienų metų rudenį, Vilniuje bus atidaroma 18-oji UAB „Sabelija“ organizuojama konferencija „Darbų sauga 2013“. Kasmet jau tradicija tapusiame renginyje dalyvauja daugiau nei 150 įmonių vadovų, personalo vadovo ir atsakingų asmenų, kuriems rūpi savų darbuotojų sauga ir sveikata, o profesionalūs lektoriai, pranešėjai suteikia naujausią informaciją, inovatyvius spendimo būdus ir patarimus.

Konferencijos tikslas – suteikti galimybę darbų saugos specialistams praktikams, teisininkams, valstybinių kontroliuojančių institucijų atstovams pasidalinti patirtimi, aptarti aktualius darbų saugos bei darbų saugos vadybos klausimus.

Temos yra parenkamos pagal šio renginio dalyvių pageidavimus, norus ir aktualius metų įvykius. Šiemet konferencijoje daug dėmesio bus skiriama ne tik teorijai, bet ir praktikai, o pranešimų temos susies darbų saugos organizavimo praktinius sprendimus ir realių atvejų, problemų analizę, nes visi lektoriai yra praktikai. UAB „Sabelija“ organizuojamame renginyje pranešimus skaito valstybės institucijų atstovai, kurie informuoja apie naujausius įstatymų esamus ir būsimus pasikeitimus teisės aktų srityje. Taip darbų saugos specialistai praktiškai gali pritaikyti naujoves savo prižiūrimoje įmonėje. „Konferencijoje „Darbų sauga 2013“ pranešėjai pateiks informaciją apie naujausius teisės aktus, bus aptariama jų įtaka, tolesnis plėtojimas darbų saugos ir sveikatos apsaugos požiūriu. Taip pat bus nagrinėjama dabartinė situacija ir nustatomos priemonės, reikalingos pažangai pasiekti.“, - pasakojo apie renginį UAB „Sabelija“ generalinis direktorius Tadas Šatkauskas.

Tarp lektorių esama ir pramonės bei prekybos įmonių atstovų, kurie pasidalija praktinėmis įžvalgomis opiausiais darbų saugos klausimais ir pateikia sprendimo būdus, kaip pagerinti įmonėje dirbančiųjų žmonių darbo efektyvumą, kokybę, saugias bei sveikas darbo sąlygas.  Šiais metais konferencijoje bus pristatytas septintasis Gyvybės išsaugojimo darbe amuletas, kuris kasmet dedikuojamas skirtingai, aktualiai sričiai. Amuletas, skirtas visiems, kuriems rūpi žmogaus gyvybės saugojimas darbe, yra įteikiamas atvykusiems įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims.

„Darbuotojų sauga darbe ir sveikata - būtent tokia sritis, kurią apleidus pasekmės būna itin liūdnos, dažnai ir nepataisomos. Mūsų konferencija suteikia įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims už darbų saugą galimybę prisiminti, jog ši sritis tūri būti prižiūrima nuolat“,- pasakojo T. Šatkauskas.

Didelio susidomėjimo kasmet sulaukia vienos iš pertraukėlių metu UAB „Sabelijos“ organizuojama „Sprendimų mugė“, kuomet konsultacinės įmonės specialistai pristato inovatyvius darbų saugos klausimų spendimo būdus ir metodiką darbų saugos dokumentų rengimo, elektrosaugos, pastatų ūkio valdymo, reikalingų mokymų, profesinės rizikos, sveikatos tikrinimo, civilinės saugos, darbų saugos organizavimo srityse.

Kiekvieną rudenį organizuojama konferencija – tai šventė darbų saugos specialistams, kurie rūpinasi gyvybės išsaugojimu darbe. Pareigingų ir atsakingų darbų saugos specialistų dėka yra mažinama rizika atsitikti nelaimingiems atsitikimams darbe. Ši konferencija – tai galimybė visos Lietuvos darbų saugos specialistams pasidalinti savo patirtimi ne tik tuomet, kai atsitinka nelaimingi atsitikimai.

Informacija ir registracija apie konferenciją "Darbų sauga 2013" :

Telefonu: +370 687 233 09
El. paštu: e.sliupaite@darbusauga.lt