UAB SABELIJA

Praėjo metai, kai įsigaliojo Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
       Įsakymui pradėjus galioti, daugeliui įmonių kilo daug sąmyšio, kaip elgtis įmonės vadovui: ką keisti instruktavimų tvarkoje, kokius punktus palikti pagal senąją instruktavimų tvarką, kokia bus atsakomybė, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Šiandien, jau susidūrus praktiškai su pasikeitimais, galime pateikti patarimų, kaip elgtis įmonių vadovams, ir kokią tvarką geriausia pasitvirtinti įmonės viduje.
      Šiuo įstatymu reglamentuojama pasirašyti naują instruktavimų tvarką įmonėje. Įstatyme nurodoma, jog įmonė gali pasilikti prie senosios instruktavimo arba gali pasirinkti naująją instruktavimų tvarką, tačiau bet kuriuo atveju tvarką joje privalu raštiškai įforminti. Kaip pasakojo  UAB „Sabelija“ generalinis direktorius Tadas Šatkauskas, anksčiau buvo privaloma visus darbuotojus instruktuoti 1 kartą per 12 mėnesių, o dabar instruktavimų periodiškumą nusistato pati įmonė savo viduje. Pavyzdžiui, biuro darbuotojai gali būti instruktuojami 1 kartą per 24 mėnesius, o dirbantys pavojingus darbus instruktuojami 1 kartą per 12 mėnesių, kaip buvo pagal senąją instruktavimų tvarką.
     „Tačiau darbdaviai nusistatydami instruktavimų periodiškumą savarankiškai turi pasverti visus argumentus už ir prieš. Įstatymas tapo liberalesnis, darbdaviams yra suteikiama daug laisvės nusistatant instruktavimų periodiškumą, įforminimą, saugos ir sveikatos instrukcijų rengimą , tačiau atsakomybė realiai padidėjo – viskas krinta ant darbdavio pečių. “,- pasakojo darbų saugos įmonės generalinis direktorius. Todėl darbdaviai turėtų būti budrūs pasirinkdami instruktavimų periodiškumą, nes įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir nagrinėjant įvykį bus konstatuojamas faktas, jog darbdavys nepakankamai instruktavo darbuotoją ir neužtikrino jam saugių darbo sąlygų kaip numato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Todėl darbdaviai norėdami, jog taip neįvyktų instruktavimų periodiškumo neturėtų nusistatyti dažniau nei kartą per 24 mėnesius, kad, pavyzdžiui, teisme nereikėtų bylinėtis, kodėl darbuotoją instruktavo per retai.
   Šiuo metu visos Lietuvos įmonės pasirengė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų nuostatus. T. Šatkauskas perspėja, jog įmonės vadovai turi atsižvelgti, jog darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų nuostatai būtų parengti pagal kiekvienos įmonės veiklą, specifiką instruktavimų tvarką. Nuostatuose svarbiausia nusimatyti, kurie asmenys instruktuos darbuotojus, kokia bus instruktavimo apimtis, nustatomas instruktavimo periodiškumas, nurodoma instruktavimo įforminimo tvarka.
   Taip pat dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų tvarkoje įmonė turi nusimatyti, kokiu būdu bus įsitikinama, ar darbuotojas suprato, kaip reikia dirbti saugiai, nepakenkti sau ir kitų darbuotojų sveikatai. Šis punktas yra iš naujo įstatymo. Anksčiau reikėjo tikrinti tik pavojingus darbus dirbančiųjų darbuotojų žinias, o dabar privalu tikrinti visų darbuotojų žinias testais ar apklausos būdu -  tai irgi yra darbdavio pasirinkimas.
   „Vieša paslaptis, jog vietoje instruktavimų dažnas darbdavys paprašo darbuotojo tiesiog pasirašyti žurnale, o tikrojo instruktavimo nebelieka. Norint išvengti šio dalyko, darbdaviams pravartu pasirengti bent 10 klausimų testą, kuriame atsispindėtų, ar darbuotojas supranta, kaip saugiai dirbti, nepakenti sau ir kitų darbuotojų sveikatai“,- kalbėjo apie pasikeitimus T. Šatkauskas.
      Testai gali būti iš elementarių klausimų, atspindinčių pagrindinius pavojus darbe. „Dažnai tenka susidurti su darbuotojais, kurie dirba biure ir sako, kad ten pavojų nėra. Tačiau yra buvę atvejų, jog darbuotojas sunkiai susižaloja nukritęs nuo kėdės su ratukais, kai užlipęs ant jos bandė atidaryti langą ar liejo gėles. Norint to išvengti, labai padeda testai, nes darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos dažnas net nepaskaito“,- pasakojo UAB „Sabelija“ generalinis direktorius.
      Įstatyme numatyta, kad „darbuotojas, kuris nesuprato, kaip reikia saugiai dirbti ir nepakenkti savo ir kitų darbuotojų sveikatai, turi būti instruktuotas iš naujo“. Tai taip pat turi būti nurodyta darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų tvarkoje. „Darbdavys gali nusimatyti taip: jei darbuotojas atsakė į mažiau nei 50 procentų testo klausimų, jis yra instruktuojamas iš naujo. Dažnai tenka susidurti su atvejais, kuomet, pavyzdžiui, statybininkas dirba 10 metų statybos srityje ir mano, jog dirba saugiai, o kaip yra iš tiesų dažnas vadovas net nežino, todėl testai yra vienas iš papraščiausių būdų tuo įsitikinti“,- sakė T. Šatkauskas.
      Taip pat prieš metus įsigaliojusiame teisės normų akte yra naujas punktas apie tai, kad  „darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. Darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas, šį darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą įformina savo nustatyta tvarka“. Pagal šį punktą privalu nusimatyti, kaip bus instruktuojami laikini darbuotojai iš kitos įmonės. „Geriausia būtų pasirengti laikinai atvykstančiojo darbuotojo iš kitos įmonės saugos ir sveikatos instrukciją, kurioje būtų nusimatyti pagrindiniai saugos ir sveikatos reikalavimai, nurodyta, jog darbuotojai turi būti susipažinę su evakavimo planu ir veiksmais, kurie įmonėje yra numatyti ir privalomi visiems, iškilus pavojui darbo vietoje avarijų, stichinių nelaimių atveju, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonių planais“,- patarė darbų saugos įmonės generalinis direktorius T. Šatkauskas.
        Be to, anksčiau nereikėjo svečių supažindinti su pagrindiniais įmonėje galimais pavojais. „Pavyzdžiui, atvyksta miesto meras apžiūrėti naujos statybvietės. Meras šiuo atveju nėra įmonės darbuotojas, jis yra įmonėje apsilankęs svečias, tuomet geriausia įmonėje pasirengti svečio saugos ir sveikatos instrukciją ar atmintinę, kurioje būtų numatyta, kokias asmenines apsaugos priemones reikia dėvėti šioje vietoje, kas draudžiama. Ant kiekvienos atmintinės svečias pasirašo, o darbdavys šį dokumentą įsisega į darbų saugos dokumentų segtuvą, kad nelaimės atveju turėtų apsidraudimą“,- patarimus dalijo T. Šatkauskas.
        Taigi, naujas įstatymas suteikė darbdaviui daug laisvės, tačiau teisminės praktikos čia dar nėra, todėl darbdaviai turėtų būti atidūs pasirinkimų laisvėje.