Jūs esate čia:: Straipsniai

Aktualijos

Dirbdami vasarą įvertinkite karščio pavojų

demesio1Vidurvasario orų kaita gali padovanoti ir didesnių karščių. Todėl iš anksto verta prisiminti, kad darbai saulėje ir karštomis oro sąlygomis turi savo ypatumų, kurių padariniai būtų skausmingi.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys, atlikdamas Darbo kodekse nurodytą pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir šiuo atveju taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus.

Dirbantiems karštos aplinkos sąlygomis darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Karštyje daugiausia dirba žemės ūkio, šiltnamių darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai, kalviai, liejyklų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų darbuotojai, stiklo, keramikos, plytų gamintojai.

Ką daryti, siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio darbuotojams?

Patarimai darbdaviams:
-       Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
-       Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
-       Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
-       Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
-       Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir išgertų 2-4 stiklines vandens per valandą.
-       Įrenkite atsivėsinimo vietas.
-       Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
-       Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Patarimai darbuotojams:
-       Kiek įmanoma venkite didelio karščio ir drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
-       Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
-       Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
-       Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
-       Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
-       Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
-       Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
-       Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
-       Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.

Daugiau informacijos apie saugų darbą karštyje rasite Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje www.vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos, arba dėl iškilusių klausimų pasikonsultuoti su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais.

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 birželio 11 21:32, antradienis

Sveikatą tikrinti būtina

savizudybes_dienaiKiekvienas dirbantis žmogus privalo būti pasitikrinęs sveikatą. Dažnam tai atrodo tik formalumas, reikalaujantis daug laiko. Tačiau darbdavys, užtikrinęs, kad jo darbuotojai pasitikrintų sveikatą, visų pirma sužino ar gali darbuotojas dirbti konkrečiomis darbo sąlygomis, antra - užkerta kelią galimai profesinių ligų paieškai.

Darbuotojų privalomųjų sveikatos tikrinimų tvarką nusako Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, bei kitos teisės aktų nuostatos. Šie teisės aktai nurodo, kad privalomas sveikatos patikrinimas būtinas siekiant įvertinti ar įsidarbinantys ir dirbantys asmenys gali dirbti pasirinktą darbą konkrečiomis darbo sąlygomis, taip siekiant apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo.

Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, teisės aktuose nurodyta, kad darbuotoją tikrintis siunčia darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pagal įmonėje nustatytą tvarką, medicininėje kortelėje nurodęs pavojingus darbus ir rizikos veiksnius. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme detaliai paaiškinta, kokiomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams reikia tikrintis sveikatą ir kaip dažnai tai daryti.

Teisės aktuose yra numatomos darbuotojų, kuriems yra privalomas sveikatos patikrinimas, grupės: naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai, darbuotojai, kurie dirba maisto gamybos ir realizavimo srityje, dideli fiziniai krūviai, temperatūrų svyravimai, darbas aukštyje, darbas su kenksmingomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, kad darbas kompiuteriu taip pat priskiriamas rizikos grupei.

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Tikrinti ir bausti, kaip vykdomas šis įstatymas, turi teisę Darbo inspekcija, kuri kas metai nustato apie 1800 sveikatos tikinimo pažeidimų (apie 10 proc. visų pažeidimų). Įstatymas numato ir baudą darbdaviui už įstatymo nevykdymą - nuo 500 iki 5000 litų.

Mūsų patirtis parodė, kad atvykus darbuotojui į gydymo įstaigą dažnai nepateikiami visi reikalingi dokumentai arba būna netinkamai užpildyti, kas prailgina ir pačią patikrinimo procedūrą – sugaišiant ne tik darbuotojo, net ir darbdavio laiko, kai kuriuose įmonėse sutrinka net ir darbo procesas. Tad siekiant padėti darbdaviams, UAB „Sabelija“ siūlo pagalbą tikrinant darbuotojų sveikatą įmonėje  - sveikatos tikrinimo modulį – kuriuo siekiama per trumpą ir darbdaviui patogų laiką patikrinti darbuotojų sveikatą, o kartu sutvarkyti ir visą reikiamą dokumentaciją (atliekamas įmonės sveikatos įvertinimas, išvadų pateikimas, įsakymų ir grafikų ruošimas, medicininių kortelių ir kontingentų patvirtinimo pažymų pildymas).

Turintys papildomų klausimų ar nusprendę, jog jums reikalinga pagalba, kreipkitės į mus. Mes visuomet pasiruošę Jums padėti:

- kyla klausimų dėl įmonės darbuotojų sveikatos patikrinimo rašykite mūsų specialistams (rašyti čia).

- nenorite gaišinti savo laiko? Mūsų specialistai operatyviai gali padėti Jums susitvarkyti darbuotojų sveikatos patikrinime. Užsisakykite! (užsisakyti čia)

 

Eglė Gylytė
Paskutinį kartą atnaujinta 2012 liepos 03 08:34, antradienis

Rūpestis darbuotojų sauga ir sveikata - nuo pavienių projektų iki tarptautinio tinklo judėjimo

savizudybes_dienaiNei vienas iš mūsų turbūt neprieštarautų teiginiui, jog geriausias sprendimas siekiui sumažinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų darbe skaičių – ne imperatyvūs įpareigojimai, o saugos ir sveikatos darbe suvokimo kėlimas visuomenėje. Kartais darbdaviams ar darbuotojams trūksta tik informacijos, kad jie galėtų saugos ir sveikatos klausimus spręsti efektyviai.

Tuo stengiasi pasirūpinti už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingos valstybinės institucijos, darbų saugos įmonės, įvairios nevyriausybinės organizacijos. Tačiau visa tai daugiau ar mažiau pasiekia tik dalį visuomenės. Retai valstybėje tinkamai apjungiamos pajėgos – valstybinės institucijos + verslo organizacijos, o ką jau kalbėti apie bendrą darbą su kitomis valstybėmis. Viena valstybė neturi pakankamai išteklių, nei patirties, kad pajėgtų išspręsti daugybę įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų bei iš esmės užtikrintų jų suvokimą. Kaip ir visur „dvi galvos geriau nei viena".

Džiugu žinoti, jog šiandien ES mastu veikia organizacija, jungianti ne tik nacionalines valstybes, bet taip pat skatinanti ir realią įtaką daranti nacionalinio masto pajėgų formavimui. Europos saugos ir sveikatos agentūra kviečia jungtis visų ES narių valstybines institucijas, organizacijas, verslo įmones, suinteresuotas ir galinčias prisidėti prie tarptautinio – Europos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų sprendimo ir jų svarbos suvokimo Europoje.

Šios agentūros šūkis: „Saugesnės, sveikesnės ir našesnės Europos darbo vietos". Be to, jos tikslas – sukurti veiksmingą prevencinę kultūrą darbo vietose. Tam Europos saugos ir sveikatos agentūra kaupia, analizuoja, sistemina ir skleidžia mokslinę, techninę bei praktinę informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Europos šalių suinteresuotoms šalims, įmonėms, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams. Agentūros informacinė veikla vykdoma siekiant praktinių tikslų. Todėl darbuotojų saugos ir sveikatos praktikams yra sukurta Geros praktikos skiltis, kur specialistai gali sužinoti, kokius praktinius sprendimus gali įgyvendinti savo organizacijoje. (Su agentūra galite susipažinti ir naudingos informacijos rasti adresu: http://osha.europa.eu).

Agentūrai visose ES valstybėse atstovauja nacionalinių ryšių punktų tinklas. Lietuvos ryšio punkto funkcijas vykdo Valstybinė darbo inspekcija. Ji koordinuoja bendradarbiavimą su agentūra ir yra atsakinga už informacijos rinkimą bei platinimą per Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos informacinį tinklą, kurį sudaro darbdavių ir darbuotojų organizacijos, mokslo ir valstybinės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Mūsų kompanija taip pat pareiškė norą dalyvauti šio tinklo veikloje, nes turi tą patį tikslą ir nori pasidalinti savo idėjomis bei vystomais švietėjiškais projektais, įsijungiant į agentūros inicijuojamas Europos informacines kampanijas.

Sabelija turi geros praktikos pavyzdžių ir gilias švietėjiškos veiklos tradicijas: ilgus metus organizuojamą konkursą – „Saugiausia kompanija", tradicija tapusią kasmetinę konferenciją „Darbų sauga" ir jau ne pirmus metus skaičiuojantį idėjinį projektą „Darbų sauga žmogui", nukreiptą į informacijos sklaidą Lietuvos ūkiuose bei įmonėse, nutolusiose nuo didžiųjų miestų.

Tampame šio tinklo nariais, nes tikim, jog susibūrus į didelį bendraminčių ratą, drauge galime pakelti darbų saugos svarbos suvokimą ir užtikrinti saugesnes, sveikesnes ir produktyvesnes darbo sąlygas Lietuvos ir visos Europos darbuotojams.

 

Rūta Narbutaitė

Paskutinį kartą atnaujinta 2012 gegužės 22 22:08, antradienis

KONKURSAS minint pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną

pauliukas2UAB „Sabelija“ minėdama Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – organizuoja vaikų piešinių konkursą „Dirbkime saugiai“. Geriausio piešinio autorius bus apdovanotas nuostabiu prizu. Norintys dalyvauti kviečiami savo piešinius iki balandžio 29 d. siųsti el.paštu personalas@darbusauga.lt . Laukiame visų – didelių ir mažų !!!

Statistikos duomenimis Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992 – 2011 metais darbe žuvo ir sužalota per 60 tūkst. žmonių. Pagal nelaimingų atsitikimų skaičių Europos Sąjungoje – lyderiaujame, o juk daugelio nelaimingų atsitikimų galimą išvengti.

Kaip mini Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis savo laiške įmonių vadovams „....Didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe tradiciškai įvyksta neturintiems patirties, o dažnai ir profesinio parengimo ar tinkamai nemokytiems darbuotojams – tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai. Neturinčius profesinių įgūdžių darbuotojus labai svarbu mokyti dirbti saugiai, jiems prižiūrėti darbo metu skirti kvalifikuotus, patyrusius darbuotojus...“. Juk saugus darbas – tai darbas, kuriame užkertama grėsmė sveikatai ir gyvybei, sukuriama palanki atmosfera, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir priimamas asmens individualumas. Todėl saugumas yra kiekvieno organizacijos nario atsakomybė apimanti tiek techninius, tiek (kol esame žmogiški) žmogiškuosius faktorius. Tad „...norėdami, kad nelaimės darbe aplenktų įmonę, nustatykite joje vidinę kontrolę - kiekvienas nesaugiai dirbantis darbuotojas turi būti pastebėtas, įspėtas ir imtasi priemonių pavojui pašalinti arba darbuotojas nušalintas nuo darbo...“ – teigia V. Mačiulaitis. Juk per darbo kultūros kaitos ir gerosios praktikos pavyzdžius saugių ir palankių darbo sąlygų sukūrimas pamažu tampa garbės reikalu. Ypač tai pastebima didesnių įmonių veikloje, kur nelaimingų atsitikimų prevencijai, sistemingai kontrolei ir darbo kultūros gerinimui skiriama vis daugiau dėmesio. Remiantis bendrosiomis pastarųjų metų tendencijomis, nelaimingų atsitikimų tokiose darbovietėse sumažėjo daugiau nei trisdešimčia procentų. Viena iš džiuginančios tendencijos priežasčių – augantis sąmoningumas, skatinantis bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis, socialiniais partneriais ir konsultacinėmis bendrovėmis.

Balandžio 28 - tąją, Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia abejingumas darbo sąlygoms, į darbdavio pareigą pasirūpinti, kad jos būtų saugios ir nekenktų sveikatai. Lygiai taip svarbu, kad ir darbuotojai suvoktų būtinybę patys saugoti save ir laikytis saugaus darbo reikalavimų.

Paskutinį kartą atnaujinta 2012 balandžio 23 19:26, pirmadienis

Rūpestis darbuotojų sauga ir sveikata - nuo pavienių projektų iki tarptautinio tinklo judėjimo

savizudybes_dienaiNei vienas iš mūsų turbūt neprieštarautų teiginiui, jog geriausias sprendimas siekiui sumažinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų darbe skaičių – ne imperatyvūs įpareigojimai, o saugos ir sveikatos darbe suvokimo kėlimas visuomenėje. Kartais darbdaviams ar darbuotojams trūksta tik informacijos, kad jie galėtų saugos ir sveikatos klausimus spręsti efektyviai.

Tuo stengiasi pasirūpinti už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingos valstybinės institucijos, darbų saugos įmonės, įvairios nevyriausybinės organizacijos. Tačiau visa tai daugiau ar mažiau pasiekia tik dalį visuomenės. Retai valstybėje tinkamai apjungiamos pajėgos – valstybinės institucijos + verslo organizacijos, o ką jau kalbėti apie bendrą darbą su kitomis valstybėmis. Viena valstybė neturi pakankamai išteklių, nei patirties, kad pajėgtų išspręsti daugybę įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų bei iš esmės užtikrintų jų suvokimą. Kaip ir visur „dvi galvos geriau nei viena".

Džiugu žinoti, jog šiandien ES mastu veikia organizacija, jungianti ne tik nacionalines valstybes, bet taip pat skatinanti ir realią įtaką daranti nacionalinio masto pajėgų formavimui. Europos saugos ir sveikatos agentūra kviečia jungtis visų ES narių valstybines institucijas, organizacijas, verslo įmones, suinteresuotas ir galinčias prisidėti prie tarptautinio – Europos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų sprendimo ir jų svarbos suvokimo Europoje.

Šios agentūros šūkis: „Saugesnės, sveikesnės ir našesnės Europos darbo vietos". Be to, jos tikslas – sukurti veiksmingą prevencinę kultūrą darbo vietose. Tam Europos saugos ir sveikatos agentūra kaupia, analizuoja, sistemina ir skleidžia mokslinę, techninę bei praktinę informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Europos šalių suinteresuotoms šalims, įmonėms, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams. Agentūros informacinė veikla vykdoma siekiant praktinių tikslų. Todėl darbuotojų saugos ir sveikatos praktikams yra sukurta Geros praktikos skiltis, kur specialistai gali sužinoti, kokius praktinius sprendimus gali įgyvendinti savo organizacijoje. (Su agentūra galite susipažinti ir naudingos informacijos rasti adresu: http://osha.europa.eu).

Agentūrai visose ES valstybėse atstovauja nacionalinių ryšių punktų tinklas. Lietuvos ryšio punkto funkcijas vykdo Valstybinė darbo inspekcija. Ji koordinuoja bendradarbiavimą su agentūra ir yra atsakinga už informacijos rinkimą bei platinimą per Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos informacinį tinklą, kurį sudaro darbdavių ir darbuotojų organizacijos, mokslo ir valstybinės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Mūsų kompanija taip pat pareiškė norą dalyvauti šio tinklo veikloje, nes turi tą patį tikslą ir nori pasidalinti savo idėjomis bei vystomais švietėjiškais projektais, įsijungiant į agentūros inicijuojamas Europos informacines kampanijas.

Sabelija turi geros praktikos pavyzdžių ir gilias švietėjiškos veiklos tradicijas: ilgus metus organizuojamą konkursą – „Saugiausia kompanija", tradicija tapusią kasmetinę konferenciją „Darbų sauga" ir jau ne pirmus metus skaičiuojantį idėjinį projektą „Darbų sauga žmogui", nukreiptą į informacijos sklaidą Lietuvos ūkiuose bei įmonėse, nutolusiose nuo didžiųjų miestų.

Tampame šio tinklo nariais, nes tikim, jog susibūrus į didelį bendraminčių ratą, drauge galime pakelti darbų saugos svarbos suvokimą ir užtikrinti saugesnes, sveikesnes ir produktyvesnes darbo sąlygas Lietuvos ir visos Europos darbuotojams.

 

Rūta Narbutaitė

Paskutinį kartą atnaujinta 2012 gegužės 22 22:08, antradienis

Puslapis 6 iš 15