Jūs esate čia:: Straipsniai

Aktualijos

Gegužės 10-oji - Buhalterių diena

skaiciukaiKasmet antrąjį gegužės penktadienį švenčiama Buhalterių diena. Tai profesinė buhalterių diena. Buhalteriai atlieka ūkinių operacijų apskaitą. Be jų neįmanoma nė vienos įmonės veikla. Jie tvarko daugybę dokumentų: sudaro ataskaitas, išrašo sąskaitas, stebi duomenis apie įmonės turtą ir finansinę būklę, skaičiuoja pelną ir kt. Šią dieną rengiami šios profesijos atstovų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi.

Buhalterio specialybės ištakos – civilizacijos pradžia. Jos pagrindai sukurti seniausiose civilizacijose (pavyzdžiui, Šumerų), kai iškilo būtinybė apskaityti žemės ūkio produktus ir nustatyti jų santykinę vertę. Paprasčiausios apskaitos aprašymų galima aptikti Biblijoje, Korane ir t.t.

Moderniosios buhalterijos tėvu laikomas italų mokslininkas Luka Pačioli. 1494 m. jis išleido knygą apie aritmetiką, geometriją bei proporcijas. Ji buvo plačiai naudojama kaip vadovėlis mokyklose, kur mokėsi pirklių ir amatininkų vaikai. Šiame matematinių žinių kompendiume pirmą kartą aprašyta Venecijos pirklių naudota apskaitos sistema, žinoma kaip dvejybinis įrašas. Ji apėmė daugelį neatsiejamų šiuolaikinės buhalterijos elementų.

Sovietų Sąjungos metais Lietuvoje buhalterijos specialybė iš esmės stagnavo – teisės aktai keitėsi retai, verslas neegzistavo, tad buhalterio darbas buvo monotoniškas ir nuobodus. Nepriklausomybės laikotarpiu situacija pradėjo keistis: reikalavimai darbuotojams išaugo, kilo profesijos prestižas ir atlyginimai.

Naujausia tendencija buhalterių darbe – kompiuterizacija ir laipsniškas popierinės buhalterijos atsisakymas. Tačiau nebus taip, kad kada nors buhalterį galės visiškai pakeisti kompiuteris: Buhalterija – tai ne tik skaičiai, bet ir nuolatinė jų interpretacija, remiantis besikeičiančiais įstatymais, organizacijos tikslais ir kitais kriterijais. Tam visuomet reikės kvalifikuoto mąstančio žmogaus buhalterio.

Gerbiamas buhalteri,

Džiaugiamės galėdami šią dieną prisiminti ir pagerbti žmones, kurių nuolatinės kruopščios pastangos lydi mus visus metus. Jūsų dėka valstybės, įmonių ir kiekvieno žmogaus gyvenime gali triumfuoti finansinė tvarka, drausmė ir saugumas! Linkime Jums visiems ištvermės, atkaklumo ir stiprybės kasdienėje rūpesčių ir atsakomybės kupinoje veikloje!

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 gegužės 10 10:39, penktadienis

Balandžio 28 d. minime darbuotojų saugos ir sveikatos dieną

pauliukas2Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena pirmąkart pažymėta 2001 m. Šia diena siekiama atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į problemos mastą, taip pat pabrėžti, kaip saugos darbe kultūros kūrimas ir plėtra gali pasitarnauti mažinant žūčių darbo vietose skaičių.

Kaip mini Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis „....Didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe tradiciškai įvyksta neturintiems patirties, o dažnai ir profesinio parengimo ar tinkamai nemokytiems darbuotojams – tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai. Neturinčius profesinių įgūdžių darbuotojus labai svarbu mokyti dirbti saugiai, jiems prižiūrėti darbo metu skirti kvalifikuotus, patyrusius darbuotojus...“. Tai rodo, kad įvairios darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros formavimo priemonės turi skatinti ne tik įmonių vadovus atsakingiau rūpintis darbuotojų saugumu, bet ir stiprina pačių darbuotojų savisaugą. Lietuvos ir pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad veiksmingiausia nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonė – darbuotojų mokymas, kaip saugiai dirbti, kaip saugiai naudotis pavojingais įrenginiais.

Per 18 veiklos metų UAB „Sabelija“ apmokė per 70 tūkstančių darbdavių ir darbų saugos specialistų, dar tiek pat darbuotojų pagal specialias mokymo programas, skitas dirbantiems su pavojingais arba potencialiai pavojingais įrenginiais. Suorganizuota 16 konferencijų, skirtų darbų saugos specialistams – praktikams, kuriose analizuotos aktualiausios problemos – nuo asmeninių apsaugos priemonių naudojimo, alkoholizmo darbe prevencijos iki profesinių ligų ir streso darbe prevencijos.

O šios dienos proga, jau trečius metus iš eilės UAB „Sabelija“ tradiciškai organizuoja vaikų piešinių konkursą „Dirbkime saugiai“, kur rinksime tris geriausius piešinius, kurių autoriai bus apdovanoti specialiais UAB"Sabelija" prizais. Džiugu, kad šiais metais prie šio konkurso prisijungė ir bendrojo lavinimo mokyklos.

Norintys dalyvauti kviečiami savo piešinius iki gegužės 3 d. siųsti el.paštu personalas@darbusauga.lt arba paštu Rūtų g. 4, Klaipėda. Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 6 d. Daugiau informacijos telefonu: 868723309

Laukiame visų – didelių ir mažų !!!

 

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 balandžio 22 20:10, pirmadienis

Nelaimingi atsitikimai darbe

darbinis salmas ir batai

Darbas - didelės dalies visų žmonių kasdienybė ir būtinybė. Tačiau tik retas susimąsto apie tai, jog vakare gali grįžti namo susižeidęs ar iš viso negrįžti. Tokie žodžiai gali pasirodyti neteisingi, bet statistika ir UAB „Sabelija“ ekspertė Daiva Puikienė juos patvirtina.

Daiva Puikienė pasakojo, kad pagal preliminarius Valstybinės darbo inspekcijos duomenis (VDI), per 2012 m. Lietuvos įmonėse užfiksuoti 139 sunkūs bei 53 mirtini nelaimingi atsitikimai. Be to, pvz.: nuo 2006 iki 2011 m. kasmet darbe įvyko 2-3 tūkst. lengvų nelaimingų atsitikimų.

Reikia paminėti, kad nelaimingas atsitikimas darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius bei mirtinus. Nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis (įskaitant ir eismo įvykį darbo laiku), nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma, kuri gali būti lengva, sunki ir mirtina. įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nėra priskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą, netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai. Sužalojimo pobūdį ir traumos sunkumą nustato gydymo įstaigos.Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pvz.: 2006 m. tokių atsitikimų skaičius siekė net 3244, o 2011 m. lengvų nelaimingų atsitikimų užfiksuota 2498. Ekspertė D.Pukienė gali pasigirti, kad iš poros šimtų aptarnaujamų UAB „Sabelija“ įmonių per 2012 m. įvyko tik 19 lengvų nelaimingų atsitikimų darbe/ pakeliui į darbą ar iš jo.

Lengvus nelaimingus atsitikimus, nutikusius darbe, turi tirti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbuotojų ir darbdavio atstovo. (Nuostatai, 30 punktas). Tačiau VDI teikiama informacija, įrodo, kad daugiau kaip pusė lengvų nelaimingų atsitikimų įmonėse yra ištiriama nekokybiškai, nevisiškai išnagrinėjamos nelaimingų atsitikimų aplinkybės taip pat neobjektyviai nustatomos pastarųjų atsitikimų priežastys. Jeigu įmonės vadovas atsisako organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tuomet darbuotojų atstovai, nukentėjęs asmuo ar jo atstovas, ar jo šeima apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Tokiu atveju VDI nelaimingam atsitikimui darbe ištirti skiria VDI inspektorių. Ekspertė D. Buikienė mini, kad UAB „Sabelija“ nutikus nelaimingam atsitikimui taip pat gali pakonsultuoti šiuo klausimu ar ištirti įvykusį nelaimingą atsitikimą. Pabrėžtina, jog tik nepriekaištingai ir teisingai nustačius nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis galima parengti efektyvias prevencijos priemones, užkirsiančias kelią pakartojantiems lengviems ar net sunkiems bei mirtiniems nelaimingiems atsitikimams.

Beje, sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kai darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Ekspertė Daiva Pukienė apžvelgdama VDI sunkių nelaimingų atsitikimų darbe statistiką, pastebi, kad 2012 m. lyginant su 2011 m. tokių nutikimų padaugėjo (2012 m. – 139, o 2011 m. – 126 atvejai). Pastebėtina, jog sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius daugiau nei penkis kartus (nuo 3 iki 17 atvejų) padidėjo prekybos įmonėse, 21 proc. (nuo 33 iki 40 atvejų) – statybos, 22 proc. (nuo 27 iki 33 atvejų) – transporto įmonėse.

Nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį yra įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta. Tiek 2011 m., tiek praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe užfiksuota po 53 atvejus.

Dažniausiai sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe įvyko atliekant statybos, remonto ir sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo bei transportavimo darbus.

Reikia pabrėžti, kad apie pusę sunkių, mirtinų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe yra užfiksuota mažose bei vidutinėse įmonėse. Didžioji dalis nelaimingų atsitikimų darbe nutiko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo, netinkamo darbo vietos įrengimo ar dėl nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Pastebėtina, kad dėl darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimo įvyko 25 proc. sunkių ir 12 proc. nelaimių darbe. Toks didelis sunkių traumų dėl šio pažeidimo skaičius puikiai įrodo, jog darbuotojai, ypač dirbantys įmonėje pirmus metus ar dirbantys mobiliose darbo vietose, nepakankamai supažindinami su galima rizika susižaloti taip pat neskatinama saugaus darbo kultūra.

Daiva Puikienė pagrįstai džiaugiasi, kad jau kelerius metus konsultacinės firmos UAB „Sabelija“ prižiūrimose įmonėse neįvyko nei vieno sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo.

Ekspertė primena, kad neapsiriktumėte manydami, kad dirbate pačiame saugiausiame darbe bei, kad niekas jums negali nutikti – juk nelaimė gali tykoti net ir pačioje netikėčiausioje vietoje, todėl derėtų nepamiršti rūpintis savo saugumu ir sveikata, nuolat atnaujinti žinias, kaip saugiai dirbti, o darbdaviai privalo tinkamai organizuoti darbų atlikimų, tinkamai įrengti darbo vietų, supažindinti darbuotojus su galima rizika, juos apmokyti bei nepamiršti saugos ir sveikatos kontrolės.

Jeigu susidūrėte su nelaimingais atsitikimais darbe bei reikia pagalbos, kreipkitės į UAB „Sabelija“ nurodytais kontaktais ir Jums padėsime!

Panaudota: LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo medžiaga.

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 balandžio 22 17:55, pirmadienis

Darbo vietose - žiemiškų orų pavojai

ziemaPlūstelėję žiemiški orai darbo vietose sukuria papildomus pavojus. Todėl orų kitimą reikia ypač atidžiai įvertinti atliekant darbus aukštyje, miško darbus. Atkreiptinas dėmesys į galimą kelių, šaligatvių, laiptų, kiemų, darbo vietų slidumą, dėl kurio kiekvieną žiemą nukenčia darbuotojai. Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja savivaldybės (seniūnijos).

Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai. Primename, kad įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti ir kiekvienoje darbovietėje. Visų pirma tai pasakytina apie judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą, ypač pavojinga šiuo atžvilgiu statybose. Neįvertinus šio pavojaus, nesiėmus reikalingų priemonių, padidėja traumų darbe dėl slidumo galimybė.

Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.

Darbo patalpų oro temperatūra normuojama atsižvelgiant į dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t.y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17ºC, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20ºC). Be to, visais atvejais darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros

Žiemos metu taip pat atsiranda naujų pavojų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų - ir potencialiai pavojingų įrenginių darbu. Atskirai pabrėžtina dėl darbo su kėlimo kranais – jis turi būti sustabdytas esant stipriam vėjui, smarkiai sningant ar kai kiti veiksniai neatitinka krano naudojimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Savo ruožtu keleivinių lynų kelių (slidininkų keltuvų) savininkai turi pasitikrinti, ar tinkamai pasiruošta slidinėjimo sezonui, užtikrinant, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus jais besinaudojantiems slidininkams, ar laiku atlikti šių įrenginių techninės būklės tikrinimai, ar atliekama jų nuolatinė priežiūra.

Įspėjame: esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, būtina nutraukti darbus.

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos pateiktus duomenis

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 sausio 08 12:38, antradienis

Gruodžio 17 d. – mums jau aštuoniolika!!!!

gimtadienisl

Prieš aštuoniolika metų, gruodžio 17 d., įsikūrusi UAB „Sabelija“ buvo nedidelė įmonė, kurioje dirbo vos keletas žmonių. Šiandiena, UAB „Sabelija“ gali didžiuotis – sėkmingai dirbanti ir besvystanti, inovatyvi ir besirūpinanti Lietuvos įmonių vadovų ramybe darbų saugos srityje.

O pasveikinti ir padėkoti už šią šventinę dieną turime daug kam:

Sveikiname mūsų generalinį direktorių Tadą Šatkauską. Linkime drąsių idėjų, prasmingų tikslų išsipildymo, palankaus vėjo ir ištikimų bendrakeleivių!

Sveikiname visą darbuotojų  komandą nuėjus tokį ilgą kelią bei linkime tokiu pat sparčiu, sėkmingu žingsniu žengti pirmyn! 

Už aštuoniolikos metų pasitikėjimą mumis dėkojame šimtams klientų, kurie kasdieną naudojasi mūsų paslaugomis ir skatina mus žengti pirmyn.

Su aštuonioliktuoju gimtadieniu!!!!

Paskutinį kartą atnaujinta 2013 sausio 06 22:30, sekmadienis

Puslapis 4 iš 15