Kai laikas perkels Jus per amžių slenkstį, ir praeities žingsniai snaigėmis ištirps, tuomet su šventine nuotaika linksmai atverskite naują gyvenimo puslapį…

 Kompanijos UAB „Sabelija“ kolektyvas sveikina Jus ir Jūsų artimuosius su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Linkime, kad nauji metai atneštų naujus tikslus, idėjas ir viltis. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą. Su Šventėmis!!!

UAB "Sabelija" kolektyvas

Brangūs darbdaviai,

Pradėkite naujus metus žinodami, kad jie bus sėkmingi Jums ir Jūsų darbuotojams. Norime ne tik palinkėti, bet ir prisidėti prie Jūsų įmonės 2012 metų veiklos - dirbti saugiai, išvengti traumų, nelaimingų atsitikimų, problemų su tikrinančiomis institucijomis.

 Skirkite 15 minučių savo neįkainuojamo laiko ir užsukite į susitikimą su mūsų darbų saugos ekspertais jau ateinantį penktadienį.  Susitikimai vyks visą sausio mėnesio - 13, 20, 27, vasario - 3, 10, 24dienomis (penktadieniais).

1. Užsiregistruoti nurodytais kontaktais;
2. Su savimi pasiimti savo įmonės darbų saugos dokumentaciją;
3. Atvykti pas mus.

 UAB ,,Sabelija“ darbų saugos specialistai pasiruošę padėti išspręsti Jums rūpimus klausimus ir nusimatyti perspektyvas ateinantiems metams.

Padovanokite sau ir savo įmonės darbuotojams sėkmingus, pelningus bei saugius 2012 metus!

REGISTRACIJA IR SUSITIKIMO VIETOS:

Vilnius: Laisvės pr. 77b, tel. 852 758866.

Kaunas: Uosio g. 10, tel. 837 310410.

Klaipėda: Rūtų g. 4, tel. 846 382000.

Šiauliai: Tilžės g. 82 A, tel. 841 435399.

Suminės darbo laiko apskaitos taikymo ypatumai - Irina Janukevičienė. LR valstybinės darbo inspekcijos piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei.

 Didelio susidomėjimo sulaukė konferencijos metu „Darbų sauga 2011“ skaityta suminės darbo laiko apskaitos tema. I. Janukevičienė savo pranešime apžvelgė, kokie yra darbo laiko režimai, suminės darbo apskaitos ypatumai, pažymėjo, kam gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, jos taikymo sąlygos.

Lektorė akcentavo, kas yra „savaitė“ taikant suminę darbo laiko apskaitą. Kaip minėjo I. Janukevičienė,  DK 26 straipsnyje yra nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Remiantis išdėstytu, VDI specialistų nuomone, suminės darbo laiko režime vartojamos sąvokos „savaitės“ pradžia neturėtų būti siejama su pirmadieniu, o pabaiga – su sekmadieniu. Šiuo atveju savaitės pradžia ir pabaiga turėtų būti siejama su įvykiu, t. y. su savaitės nepertraukiamu poilsiu.

 Pranešimo pabaigoje konferencijos dalyviai galėjo užduoti jiems aktualius klausymus. Esant konferencijos laiko stygiui, I. Janukevičienė atsakymus sutiko pateikti svetainėje:

 1. Mokytojui yra tarifikuota 720 metinių pamokų, t.y. 72 mėnesinės arba 18 savaitinių pamokų. Jis dirba 3 dienas per savaitę, 2 dienos jam yra laisvos. Kaip reikėtų tas dienas žymėti apskaitos žiniaraštyje?

 Sutartiniu žymėjimu „P“.

 2. Ar darbuotojui gali būti nustatytas 3,2 val. darbo laikas per dieną(t.y. 16 val. per savaitę)? Ir kaip tokį faktiškai dirbtą laiką žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje? Kaip būtų traktuojamas toks nustatytas darbo laikas: suminis, nuotolinio, ar kaip kitaip?

 Darbo sutartyje gali būti nustatytas ne visas darbo laikas (tame tarpe ir 3,2 val. per dieną). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose reikia žymėti faktiškai dirbtą laiką, t.y. kiek tas darbuotojas laiko dirbo per dieną.

 3. Ar darbuotojas, darbo metu negalintis vykdyti darbo (pvz. 2-4 val. atsiprašantis iš darbo, administracijai leidus) gali atidirbti tas 2-4 val. kitą dieną? Ir kaip tai įforminti, jog šios darbo valandos nevirstų viršvalandžiais? Pvz. darbuotojui darbo metu keturioms valandoms reikia išvykti asmeniniais reikalais. Ar tai galima kompensuoti kitą dieną arba kitomis dienomis?

 Galima tas valandas atidirbti tą pačią dieną, nustačius pertrauktą darbo dieną (pvz., darbo laikas nuo 8 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 20 val.). Kitomis dienomis darbuotojas gali atidirbti tas valandas, tačiau darbo laikas neturi viršyti 8 valandų per dieną.

 Ne, nebūtina.

 5. Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, ar darbo grafikas, patvirtintas tik įmonės vadovo, bus galiojantis? Nuo 2011-01-01 buvo pakeisti saugojimo terminai ir darbo grafikai turi būti saugomi 3 metus (anksčiau 1 metus). Kiek laiko reikia saugoti grafikus iki 2011 metų?

 Jeigu įmonėje nėra darbuotojų atstovų, nėra subjekto, su kuriuo reikia derinti darbo grafikus ir tuomet darbdavys pats sudaro ir tvirtina darbo grafiką. Iki 2011 m. nebuvo konkretaus darbo grafikų saugojimo termino.

 6. Kokių pareigybių darbuotojai yra priskiriami administracijos atstovams, ar tai turi būti numatyta lokaliniuose teisės aktuose?

 Norminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus administracijos atstovų sąrašo, todėl jis nustatomas lokaliniuose įmonės teisės aktuose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje ir kt.).

 7. Nuo kelintos valandos tabelyje reikia žymėti vairuotojų nakties laiką?

 Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimas naktinis laikas nuo 22 val. Iki 6 val.

 8. Supažindinimas su darbo grafikais. Kaip? Tik iškabinti ar reikėtų supažindinti pasirašytinai?

 Įstatymas nenumato darbdavio pareigos pasirašytinai supažindinti darbuotojus su darbo grafiku, užtenka viešai jį paskelbti matomoje vietoje (pvz., informaciniame stende).

 9. Darbuotojai dirba suminėje darbo laiko apskaitoje po 11 val. per dieną. Persukant laikrodžio rodyklę (paskutinį spalio sekmadienį) jie dirbs naktinėje pamainoje. Ką reikia žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje? 12 darbo val. (įprasta darbo diena – 11 val.)? Ir kaip mokėti už tą papildomą valandą? Kaip už viršvalandžius?

 Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas faktiškai dirbtas laikas, t.y. šiuo atveju – 12 val. Ši valanda gali būti kompensuota per apskaitinį laikotarpį, arba priešingu atveju apmokėta kaip viršvalandinis darbas apskaitinio laikotarpio pabaigoje.

 10. Darbuotojo darbo laikas – 1 val. per dieną. Prieš šventinę dieną darbo laikas 1 val. sutrumpinamas. Kaip reikėtų rašyti tabelyje?

 Įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kaip reikia žymėti tokią dieną darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau darbdavys gali šiuo atveju pasinaudoti įstatymo suteikta teise įsivesti savo sutartinį žymėjimą.

 11. Muitinės tarpininkai, dirbantys Lietuvos pasienio punktuose dirba 24 val. per parą, kas 3 dienas. Kaip teisingai įforminti suminę darbo laiko apskaitą, jei ši profesija nenumatyta išimčių sąraše, kuriems leidžiama dirbti 24 val. per parą?

 Vyriausybės nutarimu 2003-05-14 Nr. 587 patvirtinto Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo 11 p. nustato galimybę muitinės darbuotojams organizuoti darbą iki 24 val. per parą. Atvejais, kai paminėtame sąraše nėra tokio darbo, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą, organizuojant darbo laiką iki 12 val. per pamainą.

 12. Ar gali vadovas pasirašyti kasos žurnale, kaip kasininkas, priimantis pinigus, net per savo pagal grafiką išeiginę dieną? Nes tik vadovas priima pinigus kiekvieną dieną sukasavus kasą vakare po darbo. Jei ne, tai kas turi pasirašyti vietoj vadovo? Vieną parašą deda kasos knygoje kasininkas, inkasuojantis kasą, o kas turi pasirašyti priimant pinigus, jei vadovui išeiginė, t.y. nedarbo diena?

 Deja, VDI kompetencijai nepriskirta kasos operacijų vykdymo kontrolė, todėl šiuo klausimu nepasisakytina.

 13. Ar yra laikoma pažeidimu, jeigu darbdavys per apskaitinį laikotarpį (pvz. 3 mėn.) nesuteikia darbuotojui pakankamai darbo valandų, tačiau už jas apmoka kaip už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės?

 Ne, tai nėra pažeidimas.

 14. Profesinės sąjungos siūlymu panaikintas poilsis (pietų pertrauka), t.y. ji įskaitoma į darbo laiką.Darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą pamainomis po 12 val. Ar tai teisėta?

Jei, atsižvelgiant į darbo pobūdį, nėra galimybės darbuotojams suteikti pietų pertraukos, kuria jie galėtų pasinaudoti savo nuožiūra bei palikti darbo vietą, darbuotojams turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo vietoje darbo metu. Tai nėra pažeidimas.

 15. Ar galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams, dirbantiems 0,5 etato (t.y. sutrumpintą darbo dieną)?

 Taip, galima.

 16. Kas yra laikomas administracijos atstovu, kuriam netaikomas darbo laiko režimas? Ar padalinio ir tarnybos vadovas yra administracijos atstovas?

 Norminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus administracijos atstovų sąrašo, todėl jis nustatomas lokaliniuose įmonės teisės aktuose (pvz., darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje sutartyje ir kt.).

 17. Ar galima leisti dirbti darbuotojui grafike nustatytą poilsio dieną (atitinkamai kompensuojant), jeigu tą savaitę jis jau yra išdirbęs 48 val.?

 Ne, darbo laiko trukmė (pagal vieną darbo sutartį) visais atvejais negali būti ilgesnė nei 48 valandos.

18. Įmonėje dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. Grafikai sudaromi prieš savaitę. Mėnesio eigoje kelios darbuotojos susirgo. Ar reikia keisti grafiką, ar pakanka išleisti įsakymą?

 Darbuotojams, kurie pavaduoja sergančius kolegas, tenka dirbti be poilsio dienų 7 dienas iš eilės. Ar galima joms vėliau skirti papildomų poilsio dienų, ar būtina papildomai dirbtas dienas žymėti kaip viršvalandžius, nors per mėnesį darbo dienų ir darbo valandų skaičius nėra viršijamas?

 Dėl darbuotojų ligos darbo grafiko keisti nėra būtina, jei kitaip nėra numatyta įmonės lokaliniuose norminiuose teisės aktuose. Darbuotojas negali dirbti 7 dienas iš eilės, nes tokiu atveju pažeidžiami DK 161 str. 5 d. numatyti reikalavimai dėl ne trumpesnio nei 35 val. savaitės nepertraukiamo poilsio.

Darbuotojų darbas poilsio dienomis kompensuojamas DK 194 str. nustatyta tvarka, t.y. apmokant dvigubai, arba suteikiant papildomą apmokamą poilsio dieną, arba pridedant tą dieną prie kasmetinių atostogų.

Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktikos aktualijos - Povilas Kazakevičius, advokatas, VETO LT advokatų profesinė bendrija.

 Konferencijos „Darbų sauga 2011“ metu viena iš pranešimo temų buvo „Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktikos aktualijos“ Advokatas P. Kazakevičius vadovaudamasis savo darbo patirtimi visų pirma pažymėjo, kokie teisės aktai reglamentuoja saugų darbą ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą bei apskaitą kuria remiasi teismų praktika. Akcentuodamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos pagrindinius bruožus, P. Kazakevičius cituodamas 2008 metų LAT nutartį pabrėžė, kad, „būtent šis aktas (N-1 forma), kaip specialus dokumentas, turi lemiamą reikšmė vertinant, buvo ar nebuvo pažeisto darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir at tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukedėjusiojo mirtimi“.  Tolimesniame savo pranešime, advokatas analizavo teismų praktiką, pabrėždamas svarbiausius punktus sprendžiant vieną ar kitą bylą.

Pranešimo medžiagą galite parsisiųsti čia:

Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktika

Pranešimo pabaigoje konferencijos dalyviai galėjo užduoti jiems aktualius klausymus. Esant konferencijos laiko stygiui, P. Kazakevičius atsakymus sutiko pateikti svetainėje:

 1. Ar įmonė yra atsakinga už kitos įmonės darbuotojo (pvz. valytojos) instruktavimą darbo vietoje, jei šis darbuotojas dirba pagal paslaugų teikimo sutartį?

Vienareikšmiško ir konkretaus atsakymo nėra. Viena vertus, už saugių darbo sąlygų užtikrinimą (o viena svarbiausių sąlygų būtent ir yra tinkamas instruktavimas), atsako darbdavys - šiuo atveju tai būtų paslaugos teikėjo įmonė, tačiau kita vertus - paslaugos gavėjas privalo užtikrinti, kad darbo priemonės, įrankiai, darbo aplinka būtų saugi. Taigi, iš esmės turime abipusės šalių atsakomybės atvejį. Šiuo atveju patarimas būtų paslaugų teikimo sutartyje aptarti, kuri iš sutarties šalių lieka atsakinga už darbuotojų instruktavimą ir darbo saugą, tokiu būdu bent jau didžioji saugių darbo sąlygų užtikrinimo prievolė teks konkrečiam asmeniui. Platesniam teisiniam argumentavimui rekomenduočiau susipažinti su 2010 m. balandžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-77/2010.

Už darbuotojui padarytą turtinę ar neturtinę žalą atsako darbdavys - juridinis asmuo. Šiuo atveju, pastarajam išmokėjus teismo priteistą žalą, lieka visos galimybės reikšti regresinį ieškinį kaltajam asmeniui. Minėtas asmuo, įmonės iniciatyva, turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu jau pradinėje (keliamoje įmonės atžvilgiu) byloje, kad jau šioje stadijoje padėtų atskleisti jam žinomas aplinkybes dėl įvykusio įvykio. Kitaip tariant, jeigu darbdavys šiuo atveju netinkamai ginsis nuo darbuotojo reikalavimo, ši aplinkybė vėliau gali būti panaudota asmens, sulaukusio regresinio ieškinio.

 3. Jei buvo susitarta tarp darbdavio ir trijų darbuotojų apkalti namą. Dėl blogai pastatytų pastolių visi trys darbininkai nukrito iš trijų metrų aukščio. Vienas iš jų sunkiai susižeidė stuburą. Šeimininkas apmokėjo reabilitacijos išlaidas ir susitarė, jog nukentėjusysis neturėtų pretenzijų jo asmeniui. Tačiau dabar jaunam asmeniui, t.y. tuomet nukentėjusiajam, gresia invalidumas. Kaip dabar galima būtų pareikalauti nelaimingo atsitikimo akto?

Į klausimą sunku atsakyti, nežinant platesnio aplinkybių konteksto. Atkreiptinas dėmesys į keletą momentų:

1) darbuotojo patvirtinimas, kad pretenzijų darbdaviui neturi, neatima teisės kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo - tokios teisės atsisakymas raštu ar žodžiu negalioja;

2) nelaimintų atsitikimų darbe aktas (N1 arba N2) nors ir svarbiausias, tačiau nėra vienintelis dokumentas, kuris gali patvirtinti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Patirta žala yra įrodinėjama ir kitais dokumentais, raštais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis;

3) už nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą (be darbuotojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) darbdaviui gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, tačiau dėl pirmosios yra 6 men. senaties terminas nuo atitinkamo pažeidimo dienos, kurį praleidus, lieka galimybė per 3 metus įrodinėti žalos atsiradimą (administracinė nuobauda jau nebūtų taikoma);

4) jeigu darbo santykiai buvo oficialūs ir legalūs, yra dokumentų, pagrindžiančių traumas, gydymą ir dokumentų, bent jau netiesiogiai patvirtinančių darbdavio kaltę, ir nuo žalos padarymo nėra praėję 3 metai, rekomenduotina kreiptis į teismą ir savo teises ginti, ypač, jeigu yra aiškūs ir konkretūs traumos liekamieji reiškiniai. Nepalankus sprendimas geriau, nei jokio sprendimo.