Prisiminkime visus žuvusius darbe
Kiekvieną metų lapkričio 1-2 dienomis pagerbiame mirusiuosiuos. Šią dieną aplankome mirusiuosius kapuose, uždegame žvakutes, prisimename buvusius su mumis artimuosius.
Kunigas Arnoldas Smalstys yra sakęs, kad „per Vėlines mes paminime visus tuos, kurie mirė, išėjo Anapilin, tiek ramiai užgesusius, tiek netikėtai pasitraukusius iš gyvenimo, katastrofose, karuose žuvusius, ligų sugraužtus“.
Tad šią dieną privalome prisiminti visus žuvusius darbe. Beprasmė žūtis – skaudus įvykis ne tik darbuotojo artimiesiems, kolegoms, bet ir visai šaliai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iki 2011 -10 – 17 Lietuvoje įvyko 38 nelaimingi mirtini atsitikimai darbe – tai statybos, statybos remonto vietose, atliekant sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus, žemės ūkio darbuose ir kituose darbuose. Juose žuvo darbininkai, kurie turėjo šeimas, galbūt vaikus, kurie buvo šių šeimų maitintojai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bei nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos teisinės ir organizacinės problemos Lietuvoje yra šiuo metu vienos iš aktualiausių ne tik darbo teisės, bet ir socialinės bei ekonominės politikos problemų. Nelaimingas atsitikimas darbe – skaudus ir nuostolingas įvykis, su kuriuo susijusios didelės ekonominės išlaidos bei traumuojantys psichologiniai išgyvenimai. Tačiau tam būtinas ne tik valstybės prevencijos priemonės, bet ir mūsų visų atsakomybė už savo ir kolegų saugumą darbe. Tik nuo mūsų visų priklauso, kad kitais metais šis skaičius mažėtų.
Erika Šliupaitė