UAB SABELIJA

Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktikos aktualijos - Povilas Kazakevičius, advokatas, VETO LT advokatų profesinė bendrija.

 Konferencijos „Darbų sauga 2011“ metu viena iš pranešimo temų buvo „Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktikos aktualijos“ Advokatas P. Kazakevičius vadovaudamasis savo darbo patirtimi visų pirma pažymėjo, kokie teisės aktai reglamentuoja saugų darbą ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą bei apskaitą kuria remiasi teismų praktika. Akcentuodamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos pagrindinius bruožus, P. Kazakevičius cituodamas 2008 metų LAT nutartį pabrėžė, kad, „būtent šis aktas (N-1 forma), kaip specialus dokumentas, turi lemiamą reikšmė vertinant, buvo ar nebuvo pažeisto darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir at tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukedėjusiojo mirtimi“.  Tolimesniame savo pranešime, advokatas analizavo teismų praktiką, pabrėždamas svarbiausius punktus sprendžiant vieną ar kitą bylą.

Pranešimo medžiagą galite parsisiųsti čia:

Darbdavio atsakomybės darbo teisės atveju: teismų praktika

Pranešimo pabaigoje konferencijos dalyviai galėjo užduoti jiems aktualius klausymus. Esant konferencijos laiko stygiui, P. Kazakevičius atsakymus sutiko pateikti svetainėje:

 1. Ar įmonė yra atsakinga už kitos įmonės darbuotojo (pvz. valytojos) instruktavimą darbo vietoje, jei šis darbuotojas dirba pagal paslaugų teikimo sutartį?

Vienareikšmiško ir konkretaus atsakymo nėra. Viena vertus, už saugių darbo sąlygų užtikrinimą (o viena svarbiausių sąlygų būtent ir yra tinkamas instruktavimas), atsako darbdavys - šiuo atveju tai būtų paslaugos teikėjo įmonė, tačiau kita vertus - paslaugos gavėjas privalo užtikrinti, kad darbo priemonės, įrankiai, darbo aplinka būtų saugi. Taigi, iš esmės turime abipusės šalių atsakomybės atvejį. Šiuo atveju patarimas būtų paslaugų teikimo sutartyje aptarti, kuri iš sutarties šalių lieka atsakinga už darbuotojų instruktavimą ir darbo saugą, tokiu būdu bent jau didžioji saugių darbo sąlygų užtikrinimo prievolė teks konkrečiam asmeniui. Platesniam teisiniam argumentavimui rekomenduočiau susipažinti su 2010 m. balandžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-77/2010.

Už darbuotojui padarytą turtinę ar neturtinę žalą atsako darbdavys - juridinis asmuo. Šiuo atveju, pastarajam išmokėjus teismo priteistą žalą, lieka visos galimybės reikšti regresinį ieškinį kaltajam asmeniui. Minėtas asmuo, įmonės iniciatyva, turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu jau pradinėje (keliamoje įmonės atžvilgiu) byloje, kad jau šioje stadijoje padėtų atskleisti jam žinomas aplinkybes dėl įvykusio įvykio. Kitaip tariant, jeigu darbdavys šiuo atveju netinkamai ginsis nuo darbuotojo reikalavimo, ši aplinkybė vėliau gali būti panaudota asmens, sulaukusio regresinio ieškinio.

 3. Jei buvo susitarta tarp darbdavio ir trijų darbuotojų apkalti namą. Dėl blogai pastatytų pastolių visi trys darbininkai nukrito iš trijų metrų aukščio. Vienas iš jų sunkiai susižeidė stuburą. Šeimininkas apmokėjo reabilitacijos išlaidas ir susitarė, jog nukentėjusysis neturėtų pretenzijų jo asmeniui. Tačiau dabar jaunam asmeniui, t.y. tuomet nukentėjusiajam, gresia invalidumas. Kaip dabar galima būtų pareikalauti nelaimingo atsitikimo akto?

Į klausimą sunku atsakyti, nežinant platesnio aplinkybių konteksto. Atkreiptinas dėmesys į keletą momentų:

1) darbuotojo patvirtinimas, kad pretenzijų darbdaviui neturi, neatima teisės kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo - tokios teisės atsisakymas raštu ar žodžiu negalioja;

2) nelaimintų atsitikimų darbe aktas (N1 arba N2) nors ir svarbiausias, tačiau nėra vienintelis dokumentas, kuris gali patvirtinti įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Patirta žala yra įrodinėjama ir kitais dokumentais, raštais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis;

3) už nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą (be darbuotojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) darbdaviui gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, tačiau dėl pirmosios yra 6 men. senaties terminas nuo atitinkamo pažeidimo dienos, kurį praleidus, lieka galimybė per 3 metus įrodinėti žalos atsiradimą (administracinė nuobauda jau nebūtų taikoma);

4) jeigu darbo santykiai buvo oficialūs ir legalūs, yra dokumentų, pagrindžiančių traumas, gydymą ir dokumentų, bent jau netiesiogiai patvirtinančių darbdavio kaltę, ir nuo žalos padarymo nėra praėję 3 metai, rekomenduotina kreiptis į teismą ir savo teises ginti, ypač, jeigu yra aiškūs ir konkretūs traumos liekamieji reiškiniai. Nepalankus sprendimas geriau, nei jokio sprendimo.