Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis... Tačiau, ar žinote, kad mokymasis be mąstymo beprasmis, nes mąstymas be mokslo – kenksmingas? Būdami saugaus darbo specialistais mes nenorime jokios žalos nei jums, nei jūsų klientams, todėl, vadovaudamiesi šių aforizmų seka, mes norime siekti geriausių rezultatų darbų saugos srityje. Suprasdami mokslo žinių rimtumą ir jų svarbą, rugsėjo pirmąją - mokslo ir žinių dieną – norime pasveikinti visus mokančius, linkėdami mokėti sudominti besimokančiuosius savo žinių aktualumu, o visiems besimokantiems - sugebėti rasti tą darną tarp mokymosi ir mąstymo paslapčių.

Konsultacinė firma „Sabelija“ pelnytai jaučiasi esanti ne tik žingeidi bei siekianti naujovių, kurias pritaiko savo darbų praktikoje, bet ir esanti visos švietėjiškos visuomenės dalimi. Nuo pat savo veiklos pradžios skiriame didelį dėmesį žinioms ir naujovių taikymui – tiek keldami savo darbuotojų kvalifikaciją, tiek apmokydami tūkstančius kitų įmonių darbuotojų, jau neminint mūsų dukterinės įmonės Klaipėdos apskaitos mokykla ir mokymų centro „Heureka“ paruoštų specialistų.

Mūsų prioritetų seka visada buvo ir yra: mokslas, žinios bei mąstymas. Esame pavyzdingi ir žingeidūs mokiniai, todėl mums nepakanka vien stiprių tradicijų. Reaguojame į naujoves, ne tik mokomės iš jų, bet ir mąstome, kaip jas geriau pritaikyti sau bei savo klientams. Kokia mokymo įstaiga be žmonių, kurie tą mokslą permano ir pateikia siekiantiems žinių bei supratimo? Esame firma, kuri racionaliai proporciškai paskirsčiusi savus žmogiškuosius išteklius. „Sabelijos“ darbų saugos specialistai – tai darbuotojai praktikai, sukaupę nemažą žinių bagažą bei žmonės, kurių priskaičiuojama 90% su aukštuoju išsilavinimu. Dėl šių priežasčių suprantame mokslo svarbą ir reikšmę mūsų kasdienėje darbinėje veikloje. Mums nepakanka vien mokymosi. Mums nepakanka vien mąstymo, todėl mes siekiame šių dviejų sąvokų sintezės, nes tik tada gilinimasis į esamas naujoves bei apgalvotas jų pritaikymas gali duoti geriausių rezultatų. Siekiame, kad kiekvienas, kuris kreipiasi į mus, pradėtų mąstyti, pritaikydamas tiek patirtį, tiek ir žinias, įgytas mūsų mokymų metu.

Jungdamiesi prie visos akademinės visuomenės šią mokslo ir žinių dieną, norime jums palinkėti būti žingeidžiais, tais šviesuoliais, kurie išliktų saugūs dėl savo ir savo darbuotojų saugios ateities. Tikime, jog mes jums galime padėti to siekti, nes tik būdami ramūs dėl savo darbuotojų gerbūvio, galite siekti efektyvių rezultatų.

Ilgai mąsčiau kaip turėčiau pradėti šį straipsnį – sausai nuo faktų ar nuo legendų pasakojimo. Tačiau prisiminiau kai ką kitą – kaip tai atsirado manyje. Taigi...

„Sabelijoje“ pradėjau darbuotis lygiai prieš trejus metus. Žinoma, buvo visko – naujam žmogui viskas neaišku, nesuprantama, įdomu. Bet dabar ne apie tai.

Kaip tik tuo metu buvo pradėta ruoštis kasmetinei darbų saugos aktualijų konferencijai. Darbai virė man dar tuo metu nematytu greičiu. Kadangi buvau dar naujokė – tai nelabai kas ir prileido prie detalesnio organizavimo. Tačiau iš šalies stebint sužavėjo du dalykai – noras kelti darbų saugos kultūrą ir noras suteikti tam simbolinę reikšmę, sudarant galimybę kiekvienam apsisaugoti nuo negandų darbe, nešiojant „Gyvybės išsaugojimo darbe“ amuletą su šermukšnio atvaizdu. „Gyvybės išsaugojimo darbe amuletas“... Kas jis? Kodėl jis toks svarbus?

Jau nuo mažens domėjausi augalais. Ačiū už tai močiutei. Ji vis sakydavo, kad visi augalai – gyvybės šaltinis, apsauga nuo ligų ir nelaimių. Gerai pamenu jos pastabas: jei šermukšnis pilnas uogų - ruduo bus šlapias, žiema šalta. Dar ir šiandien vis pasižiūriu į šio medžio raudonų uogų derlių. O mūsų senoliams šermukšnis juk buvo daug svarbesnis. Jie tikėjo, kad šermukšniai magiškai veikia dvasias, vaiduoklius ir klajojančias sielas, saugo nuo mirtinų ligų ir plėšrių žvėrių. Per audras su griausmais ir žaibais žmonės slėpėsi po jo šakomis, nes  šermukšnio šerdyje gyvena žemės žaibas, todėl dangaus žaibas jo neliečia.

Panaršiusi po „visagalį internetą“, apie šermukšnį radau štai ką: iš šermukšnio šakų druidai darydavo amuletus, kurie saugodavo ir gydydavo sielos ligas. Žiniuonių lazdelės taip pat buvo iš šermukšnių. Į maišelį įbėrus šermukšnio uogų ir pakabinus ant kaklo, nebaisūs jokie demonai. Sutrintą žievę degindavo, kad išbaidytų tamsiąsias jėgas. Šermukšnis padėdavo žmogui atskirti gerą maistą nuo blogo, saugodavo nuo priešų ir blogio, nepageidaujamos įtakos. Jis simbolizavo grožį, privatumą, taiką ir prieglobstį. Taigi, nori apsisaugoti nuo nelaimių, blogio ar priešų – nešioki šermukšnį.

Manau, todėl  UAB „Sabelija“, remdamasi senolių išmintimi apie šermukšnio galias, pasirinko jį kaip saugumo simbolį. Žinoma, šermukšnio simbolis buvo stilizuotas, „sumodernintas“. Šio simbolio reikšmę galime koduoti taip - šermukšnio šaknys simbolizuoja devynias verslo šakas, kurios lyg stogu yra pridengtos šermukšnio šakomis, saugančiomis nuo nelaimingų atsitikimų.  Šiandien MES tikime, kad šermukšnio simbolis, o tiksliau „Gyvybės išsaugojimo darbe amuletas“, saugos Lietuvoje veikiančių kompanijų darbuotojus, padeda dirbti produktyviai, pelningai ir svarbiausia - saugiai.

Skeptikai, ko gero, mintį apie moderniąją šermukšnio simboliką pavadintų kliedesiais ir pasiūlytų solidžiau, atsakingiau pažvelgti į saugų darbą. Gal... Tačiau remiantis kompanijos 15 metų patirtimi, galime pasakyti, kad geriausia apsauga nuo nelaimių darbe – saugoti save ir aplinkinius patiems kompanijų darbuotojams.  Taip, tai nėra lengva, ypač, jei darbdaviai saugiam darbui dėmesio skiria tik formaliai. Tačiau net ir sunkiausias kliūtis padeda įveikti ne kas kitas, o tikėjimas...

Erika Šliupaitė

Kasmet antrąjį gegužės penktadienį švenčiama Buhalterių diena. Tai profesinė buhalterių diena. Buhalteriai atlieka ūkinių operacijų apskaitą. Be jų neįmanoma nė vienos įmonės veikla. Jie tvarko daugybę dokumentų: sudaro ataskaitas, išrašo sąskaitas, stebi duomenis apie įmonės turtą ir finansinę būklę, skaičiuoja pelną ir kt. Šią dieną rengiami šios profesijos atstovų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi.

Buhalterio specialybės ištakos – civilizacijos pradžia. Jos pagrindai sukurti seniausiose civilizacijose (pavyzdžiui, Šumerų), kai iškilo būtinybė apskaityti žemės ūkio produktus ir nustatyti jų santykinę vertę. Paprasčiausios apskaitos aprašymų galima aptikti Biblijoje, Korane ir t.t.

Moderniosios buhalterijos tėvu laikomas italų mokslininkas Luka Pačioli. 1494 m. jis išleido knygą apie aritmetiką, geometriją bei proporcijas. Ji buvo plačiai naudojama kaip vadovėlis mokyklose, kur mokėsi pirklių ir amatininkų vaikai. Šiame matematinių žinių kompendiume pirmą kartą aprašyta Venecijos pirklių naudota apskaitos sistema, žinoma kaip dvejybinis įrašas. Ji apėmė daugelį neatsiejamų šiuolaikinės buhalterijos elementų.

Sovietų Sąjungos metais Lietuvoje buhalterijos specialybė iš esmės stagnavo – teisės aktai keitėsi retai, verslas neegzistavo, tad buhalterio darbas buvo monotoniškas ir nuobodus. Nepriklausomybės laikotarpiu situacija pradėjo keistis: reikalavimai darbuotojams išaugo, kilo profesijos prestižas ir atlyginimai.

Naujausia tendencija buhalterių darbe – kompiuterizacija ir laipsniškas popierinės buhalterijos atsisakymas. Tačiau nebus taip, kad kada nors buhalterį galės visiškai pakeisti kompiuteris: Buhalterija – tai ne tik skaičiai, bet ir nuolatinė jų interpretacija, remiantis besikeičiančiais įstatymais, organizacijos tikslais ir kitais kriterijais. Tam visuomet reikės kvalifikuoto mąstančio žmogaus buhalterio.

Gerbiamas buhalteri,

Džiaugiamės galėdami šią dieną prisiminti ir pagerbti žmones, kurių nuolatinės kruopščios pastangos lydi mus visus metus. Jūsų dėka valstybės, įmonių ir kiekvieno žmogaus gyvenime gali triumfuoti finansinė tvarka, drausmė ir saugumas! Linkime Jums visiems ištvermės, atkaklumo ir stiprybės kasdienėje rūpesčių ir atsakomybės kupinoje veikloje!

Šiuo metu (neminėsime kokiu, nes TAS žodis jau visiem stringa gerklėje) daugelis jaunų žmonių kraunasi lagaminus ir keliauja laimės ieškoti į apelsinų, ryžių, žuvų ar kitas šalis. Bet liko dar patriotų, kurie laimės, savirealizacijos ar ko kito tikisi ar randa ir savoj šalyj, pasitelkdami tokias priemones: migruoja į kitus miestus ar naujas darbovietes (žinoma, tų priemonių yra labai daug, bet dabar ne apie tai). Ekonominis spektras buvo reikalingas tik įvadui, juk kažkaip reikėjo privesti prie pagrindinės minties, bet kažkur ją pamečiau, tikiuosi, Jūs atrasite.

Grybų radybų – radau besikerojančią minties giją, kuri leido šaknis ne į tą dirvą. Bet pamėginsiu ją grąžinti į reikiamas vėžias... - naują darbovietę. Kaip žinia, pirmi kartai visom prasmėm, visose situacijose yra jaudinantys, kupini nežinomybės, nerimo, naujų potyrių, iššūkių...

Aš, kaip „nepriklausomos migracijos tarnybos ekspertė“, supažindinsiu ir pateiksiu „labai rimtą“ ekspertizės analizę apie naujokų migraciją į „Sabeliją“. Pirmiausia, reikia pažymėti, kad „Sabelijos“ kolektyvas labai energingas ir jaunatviškas, jis vis atsinaujina, jaunėja ir šviežėja. Kaip ir dera pradėti naujus metus su naujais iššūkiais ir lukesčiais, „Sabelija“ 2010 sausio mėnesį startavo su naujo skyriaus įkūrimu. Susipažinkite, jei kas dar nepažįstate, – jo vardas – Nuotolinių pardavimų skyrius, su keturiom žaviom konsultantėm: Sandra, Živile, Kristina, Aušra ir skyriaus krikštamote Erika priešakyje. „Fuksų“ sąraše (tikiuosi, baltajame) taip pat yra konsultantai: Mantas, Rasa, Valdas, Edita, Erika, Natalija, plėtros vadovas Egidijus ir kt., kurių dar nepažįstu, bet padėtį tikiuosi ištaisyti per artėjančią pažintinę kelionę po Panemumę :)

Kitų skyrių naujokų aklimatizacijos duomenys dar neištirti, todėl plačiau aptarsime Nuotolinių pardavimų skyriaus konsultančių būklę (ne ne - čia ne apie kokio vakarėlio pasekmes, apimtis, ūgį ar svorį). Pirmakursis studentas dažniausiai pirmą kartą atvykęs į bendrabutį, sutinka rūškaną budėtojos veidą ir besidžiaugiančius antrakursius, kurie ploja katutėm, kad vietoj jų atsirado šviežienos, kas pirks alų, tvarkys kambarius, darys namų darbus.

„Sabelijoj“ vietoj piktos budėtojos mes išvydome maloniai besišypsančią Laurą ir visada pasiruošusį padėti Andrių. Kaip tyrimo eigoje išaiškėjo, Andrius – mūsų kelrodė žvaigždė. Jis atrankos metu mums visoms atskirai, rodė kelią, kaip klaidžiais „Sabelijos“ tuneliais pasiekti finišo tiesiąją – grėsmingąją (bent jau taip atrodė tuo metu) posėdžių salę.

Kiekvieno naujoko startas prasideda nuo ekskursijos po „Sabelijos“ būstinę ir pažintinės kelionės su senbuviais. Kaip priklauso pirmakursiui, deja, nei iš vieno nesulaukėme kiaušinių, pomidorų ar kitų produktų atakos, niekas neprašė nudirbti jo darbus ar atnešti alaus (čia tai tikrai turbūt kam nors „deja“). Visi šypsojosi ir vis dar tebesišypso (kažkodėl), atsakinėjo į mūsų klausimus, pasakojo apie vidaus ir išorės taisykles, papročius, tradicijas ir tekino visokią kitokią informaciją, kuri lengvino mūsų aklimatizaciją. Žinoma, mums buvo lengviau, nes į mūsų „nuotolinį kursą“ įstojo keturios „studentės“, nes dažniausiai į „Sabelijos universitetą“ priimami po vieną :)

Nors, turiu pasakyti, kad vienas sabelietis (taip vadinamas „Sabelijos universiteto studentas“) nesišypsojo, nebuvo itin draugiškas ir visiškai su mumis nebendravo, nekalbėjo ir mus ignoravo... Tai nepalengvino integracijos į senbuvių kolektyvą, kėlė įtampą ir buvo gan nejauku. Įvardinti tą asmenį būtų nediskretiška, galiu tik išduoti (bet Jūs tikrai neatspėsit), kad tai JIS, kuris labai principingas, karts nuo karto energingas, valgo daug daržovių, rodo visiem liežuvį ir turi ilgą uodegą. Jei atpažinote šį asmenį, vardan darnaus sabeliečių mikroklimato, niekam nesakykite, kas jis...

Pagrindinis pažintuvių taškas – kavagėris, kur visi susirenka ne tik kavos atsigerti (ji tik pretekstas), bet ir aptarti dienos darbų, rūpesčių, pasidžiaugti asmeniniais laimėjimais ar apgedėti pralaimėjimų, paminėti kolegų gimtadienių, vardadienių ir kitų progų. Čia galima sužinoti visas dienos aktualijas (nereikia skaityti laikraščių), šviežiausius „pliotkus“ – žinios čia sklinda tiesiog šviesos greičiu... Ir sienos turi ausis... Tad jei turite paslapčių, kurių nereikėtų žinoti saugumui, kalbėkite tyliai, arba geriau visai nekalbėkite. Dar viena nerašyta taisyklė – į kavagėrį kasdieną nešiotis po vieną gerą naujieną (artėjantis savaitgalis, graži diena, skanus pyragaitis ar kiti geri dalykai), nes jų dažnai reikalauja Dangira – gerųjų žinių „išmušinėtoja“. Tad įspėjimas – jei išlipai ne ta koja iš lovos, kas nors nepasisekė, ar tiesiog, kaip sakoma, „ne tavo diena“ – geriau lik be kavos ir į kavagėrį neik!

Pirmas įspūdis – labai išvystyta kolektyvo organizacija. Nei viena darbuotojo, „Sabelijos“, valstybės šventė nepraslys veikliajai Elenai pro akis. Organizuojamos išvykos, iškylos, boulingo turnyrai, draugiškos talkos. Nuotoliniu būdu dirbame daugiau nei tris mėnesius, bet jau spėjome pašventinti nemažai gimtadienių (tarp jų ir mūsų skyriaus mėnesinės – vieno mėnesio gimtadienis), paslidinėti išvykoje ant kalniuko, sudalyvauti boulingo turnyre, sniego „Sabelijos“ kieme kasime (pastarojo įvykio detalės: kadangi aš nežinojau apie tokį projektą, buvau pasikausčiusi spec. apranga - aukštakulniais ir sijonėliu).. Ir dar laukia išvyka aplink Lietuvą.

Žymus rusų animacijos filosofas Leopoldas yra pasakęs: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Ekspertizės išvados – sabeliečiai šitais principais tikrai vadovaujasi, bendraudami ir su senais, ir su naujais darbuotojais.

O mes toliau galandamės liežuvius, čiumpame į rankas savo geriausią draugą Nr.1 – telefoną – ir užkariaujame pasaulį. Na, pradžiai užteks ir Lietuvos rinkos...