Kasmet balandžio 17-ąją minima Lietuvos energetikų diena. Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. Pirmosios privačios elektrinės pradėtos steigti tik XIX a. pabaigoje. Jos buvo skirtos namams apšviesti. Šiandien jau visi puikiausiai žinome, kas yra elektra ir nebeįsivaizduojame nė vienos savo gyvenimo akimirkos be elektros energijos. Tačiau elektra ne tik gėris – ji gali sukelti įvairių nelaimių ir palikti nepataisomų pasekmių.

Ar žinote, kad norint apsaugoti savo ar įmonės turtą (darbuotojus, pastatus, kitą įmonės materialinį turtą) nuo nelaimingų atsitikimų, pagal Valstybinės energetikos įstatymą privalo įmonėje būti atlikti varžų matavimai?

Kodėl?

Trenkė žaibas, sudegė įrenginys ar net visas pastatas. Paaiškinimas: nebuvo žaibosaugos įrenginio arba jis buvo nutrūkęs.

Darbuotojas patyrė elektros traumą prisilietus prie elektros prietaiso. Paaiškinimas: prietaisas neįžemintas, ant korpuso pavojinga įtampa.

Sudegė elektros instaliacija. Paaiškinimas: netvarkinga, nepatikima elektros instaliacija.

Visa tai, kas išvardinta pateiktuose pavyzdžiuose, ir dar daugiau galimų nesklandumų nustatoma elektrofizinių varžų matavimų metu. Laiku išspręstos problemos iki minimumo sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę.

 

Simas Meilus

Šiuo metu Seime svarstomas vieno iš pagrindinių darbų saugą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo keitimo, projektas. Išskirtini du pagrindiniai pakeitimai – atsisakoma darbuotojų saugos paslaugų licencijavimo bei keičiami darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kvalifikaciniai reikalavimai. Pastarasis pakeitimas sukėlė nemažai diskusijų.

Iki   šiol tiek darbdavius, tiek darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal patvirtintas programas gali ruošti licencijuotos įstaigos. Naujasis įstatymo projektas numato, kad nuo 2014 metų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas rengs Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. Įmonių vadovai, pagal galiojančią tvarką, ir toliau būtų mokomi licencijuotose mokymo įstaigose, pavyzdžiui, UAB „Sabelija“.

Įstatymo autoriai įsitikinę, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams, sumažės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų skaičius Lietuvoje. Iš darbdavių asociacijų bei darbų saugos paslaugas teikiančių įmonių reakcijų galima spręsti, jog tai tik viena iš nuomonių. Ar tikrai darbų saugos specialistų ruošimo, kvalifikacijos kėlimo tvarka keičiama vykdant nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją? Ką apie tai mano darbdaviai, įmonių vadovai? Ką mano darbų saugos specialistai?

 

Dangira Pronskutė

Pastaruoju metu bent keletą kartų per dieną pagalvojame apie baimę ir nerimą keliančius ekonomikos procesus. Natūralu, kad tai daro didžiulę įtaką tiek žmonių asmeniniam gyvenimui, tiek verslui. Tik psichologiškai ir socialiai gerai besijaučiantis darbuotojas duoda didžiausią vertę, padedančią organizacijai konkuruoti ir išlikti aktyvia rinkos dalyve. Mokslininkai laikosi nuomonės, kad esant geram mikroklimatui organizacijoje, darbo užmokestis nėra pagrindinis darbo motyvatorius.

Kas yra organizacijos mikroklimatas? Kalbėdami apie gerą mikroklimatą, psichologai išskiria palankias psichologines sąlygas bei geras, saugias darbo sąlygas. Psichologinės sąlygos daugiau ar mažiau susiformuoja savaime, su organizacijos kultūra, vadovavimu ir pan.

Kad užtikrinti saugias darbo aplinkos sąlygas, reikia turėti tam tikrų specifinių žinių. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme darbo sąlygomis vadinama aplinka, kurioje vyksta darbas, paties darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintis tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

Darbo sąlygų veiksniai įprastai skirstomi į socialinius – psichologinius, estetinius, psichofiziologinius, sanitarinius higieninius veiksnius. Visus šiuos veiksnius galima apibendrinti terminu „darbų sauga“.

Peršasi išvada, kad organizacijos rimtas požiūris į jos darbuotojų saugų darbą tiesiogiai lemia veiklos rezultatus. Jurijus Merenkovas, darbų saugos specialistas – praktikas, vienoje darbų saugos konferencijų išsakė mintį „Darbų sauga – ne tik prioritetas, - tai įmonės vertybė“.

Dangira Pronskutė

Bet kurios verslo organizacijos tikslas - pelnas. Norint pasiekti pelną, reikia suvaldyti daugybę įvairių procesų. Vieni šių procesų yra tiesiogiai susiję su pelno generavimu, o kiti - tik papildomi. Tačiau jie yra neišvengiami bet kurioje verslo šakoje. Pastarieji dažniausiai ir atima daugiausia laiko ir jėgų, nors tiesiogiai neprisideda prie pelno augimo. Šiuos procesus liaudiškai galima pavadinti „galvos skausmu“.

Kompanijos „Sabelija“ misija nuo pat įsikūrimo pradžios – siekti, kad klientai turėtų galimybę visą savo laiką skirti tiesioginiam pelno generavimui ir kad jiems „galvos neskaudėtų“ dėl netiesiogiai į pelno augimą orientuotų procesų. Pradžioje „Sabelija“ paslaugų spektras apsiribojo tik darbų sauga, priešgaisrine sauga ir elektrosauga. Šiandien tiek pati kompanija, tiek jos dukterinės įmonės be minėtų paslaugų rinkai pateikia pastatų ūkio valdymo, įmonių finansų valdymo, buhalterines paslaugas, kvalifikacijos kėlimo, profesinio mokymo paslaugas, verslo valdymo informacines sistemas ir kitas.

Vienas pagrindinių kompanijos „Sabelija“ tikslų šiandien – kad ir pačios kompanijos, ir klientų verslas būtų saugus. Žinoma, UAB „Sabelija“ nėra farmacijos kompanija ar saugos tarnyba ir nepasiūlys vaistų nuo galvos skausmo ar „Angelo sargo“ paslaugų. Tačiau visa veikla yra orientuota į tai, kad savo klientui galėtume pasiūlyti tik jam pritaikytą saugumo receptą.

UAB "Sabelija" informacija