Psichosocialiniai veiksniaiPereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių , susijusių su darbo aplinkos sąlygomis, susijusių su darbo reikalavimais, susijusių su darbo organizavimu, susijusių su darbo turiniu, susijusių su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu, čia prisijungia papildomi veiksniai:
- Profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka,
- Menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.
- Ilgalaikį stresą sukeliančios konfliktinės situacijos darbe pablogina savijautą, sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją. Stresas padidina tikimybę atsirasti psichikos sutrikimams arba padidina jaučiamą širdgėlą. Streso hormonams veikiant smegenis, sutrinka atmintis. Įspėjamieji požymiai nerimo jausmas, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, panika, nesugebėjimas susikoncentruoti ir mąstymo blokados. Stresas yra dažnesnis vyrų tarpe – 80%, kiek retesnis moterims – 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų asmenų, kurių didžioji dalis – vyrai.
Tokie pojūčiai padidina nelaimingų atsitikimų, gedimų, avarijų skaičių, prastovų laiką dėl ligos arba darbuotojo nebuvimo,darbuotojų kaitą, produktyvumo ir kokybės praradimą
Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso požymiams. Įmonių planuose ne tik turėtų būti įtrauktas psichosocialinių veiksnių vertinimas, tam kad išsiaiškinti psichosocialinį foną įmonėje, bet ir numatomi pagalbos šaltiniai darbuotojams ypač jaučiantiems stresą. Psichosocialinių veiksnių tyrimas vykdomas anketavimo būdu, kai darbuotojams pateikiamos anketos. Tyrimai gali būti atliekami pagal keleto rūšių anketas. Tyrimų duomenys susisteminami ir parengiamos prevencinės streso mažinimo priemonės. Tam gali būti naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai pagalbos šaltiniai.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241
Papildoma informacija: